Vilniaus apygardos teismas penktadienį iš dalies patenkino prokuratūros skundą ir pakeitė nuosprendį buvusių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių Audriaus Butkevičiaus ir Gintaro Kazako byloje.

Byla buvo nagrinėjama dėl konservatoriaus Vido Urbonavčiaus papirkimo.
Naujai paskelbtu nuosprendžiu A.Butkevičius liko išteisintas dėl pasiūlymo duoti kyšį ir kyšio perdavimo nesant nusikaltimo požymių. Tuo metu G.Kazakui vietoj anksčiau nuosprendžiu skirtos 22,1 tūkst. litų baudos apygardos teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant vieneriems metams.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija apylinkės teismo nuosprendį pakeitė ir už 2007-ųjų rugsėjo 28 dienos siūlymą duoti kyšį paskyrė naują bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams. Už kyšio perdavimą 2008 metų sausio 15-osios epizode taip pat paskyrė naują bausmę - laisvės atėmimą pusantrų metų. Galutinė bausmė - dveji metai.

Be to, G.Kazakas per visą nuosprendžio vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, negali keisti gyvenamosios vietos.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuratūra pagrįstai reikalavo griežtesnės bausmės G.Kazakui, tačiau renkant įrodymus šioje byloje buvo padaryta pažeidimų. Pastarąjį faktą konstatavo ir pirmos instancijos teismas.

Be to, apygardos teismas pakeitė žemesnio teismo sprendimą sunaikinti baudžiamojo byloje esančių laikmenų su vaizdo ir garso įrašais.
„Laikmenas su vaizdo ir garso įrašais laikyti prie baudžiamosios bylos“, - rašoma naujame teismo nuosprendyje.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pernai rugsėjį išteisindamas A.Butkevičių paskelbė, kad valstybė išprovokavo jį nusikalsti. G.Kazako kaltė kai kuriuose epizoduose taip pat nepatvirtinta dėl galimos provokacijos.

Šį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūra.

Prokuratūra prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A.Butkevičius išteisintas dėl dviejų, o G. Kazakas - dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokurorų manymu, G.Kazakui turėjo būti skirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei bauda, A.Butkevičių prašyta nuteisti pusantrų metų laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas yra nusprendęs, kad G.Kazakas yra kaltas dėl pasiūlymo duoti kyšį ir kyšio perdavimo. Iš viso subendrinus bausmę, bauda turėjo siekti 26 tūkst. litų, tačiau įskaičiavus sulaikymo laiką, ji sumažėjo iki 22,1 tūkst. litų.

G.Kazakas pripažintas kaltu dėl 2007 metų rugsėjo 28 dienos įvykio, kai jis susitiko su tuomet jau su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bendradarbiavusiu konservatoriumi V.Urbonavičiumi. Tuomet kaltinamasis konservatoriui pasiūlė kyšį dėl bendrovės „Lazdynų būstas“ privatizavimo.

V.Urbonavičius teismo posėdyje yra tvirtinęs, kad G.Kazakas tuomet jo paprašė paveikti Privatizavimo komisijos narę konservatorę Birutę Galinienę, kad ši balsuotų už privatizavimo sutartį. Už tai, pasak konservatoriaus, jam siūlytas atlygis, kurį jis turėjo pasidalyti su Privatizavimo komisijos nare.

Buvęs tarybos narys kaltu pripažintas ir dėl 2008 metų sausį duoto kyšio V.Urbonavičiui. Kyšis siūlytas vėl norint per V.Urbonavičių paveikti B.Galinienę, kad ši balsuotų už bendrovės „Corpmanagement“, kuri per viešą konkursą buvo nusipirkusi Misionierių ligoninės patalpas, atleidimą nuo 2 mln. litų delspinigių. Kyšio, perduoto konservatoriui, dydis siekė 10 tūkst. litų.

Pasak tada nuosprendį paskelbusio teisėjo Petro Karvelio, pagal nusikalstamos veikos modelį veikę teisėsaugininkai tinkamai ištyrė šias nusikalstamas veikas ir surinkti duomenys bei su STT bendradarbiavusio V.Urbonavičiaus parodymai vertinti kaip tinkami įrodymai, patvirtinantys G.Kazako kaltę.

Tačiau dėl trijų epizodų, remiantis teismo nutartimi, G.Kazakas išteisintas.
Teismas atmetė kaltinimą dėl galimo 2007-ųjų rugpjūčio G.Kazako susitarimo su A.Butkevičiumi papirkti V.Urbonavičių, esą tai paremta tik V.Urbonavičiaus manymu, o nusikalstamos veikos modelis pradėtas netinkamai.
Dėl tų pačių argumentų atmestas ir kaltinimas A.Butkevičiui.

A.Butkevičius, anot kaltintojo, 2007-ųjų rugpjūčio pabaigoje norėjo, kad V.Urbonavičius per slaptą balsavimą dėl bendrovės „Vilniaus pramogų parkas“ vykdymo priežiūros komisijos pirmininko skyrimo palaikytų Olego Gluchovo, o ne Arūno Štaro kandidatūrą. Už tai neva duota 5 tūkst. litų.

„V.Urbonavičius teikė informaciją STT, bet ta informacija buvo tik prielaidų lygyje. Pats V.Urbonavičius sakė, kad jam susidarė įspūdis, jog A.Butkevičius prasilenkia su įstatymu“, - yra sakęs teisėjas.

Nors Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja po paskelbimo, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.