Kauno valdžia siekia iš Karinių oro pajėgų (KOP) perimti apie 30 ha teritoriją. Kalbama, kad čia galėtų iškilti naujasis stadionas ir kiti sporto centrai.

Verslas pažadais netiki

Prieš keletą metų Kauno valdžia žadėjo, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome bus įkurta sporto ir laisvalaikio zona. Šiems planams pritarė Aleksoto bendruomenė, verslininkai buvo pasirengę investuoti daugiau nei 200 mln. litų. Iki šiol šis projektas nėra galutinai atmestas, tačiau miesto vadovai apie tai nekalba. Visiems žinoma, kad areodrome įsikūrę aviatoriai rado įtakingų užtarėjų – tarp jų ir Kauno mero tėvas, Seimo narys Rytas Kupčinskas.

Dabar miesto valdžia nusitaikė į kitą sklypą Aleksote. Jie norėtų iš Europos prospekto ir Lakūnų plento sklypo iškeldinti antrojo KOP paieškos ir gelbėjimo postą. Ne pirmus metus miesto strategai braižo vizijas, kuriose kariškių kontroliuojamoje beveik 30 ha teritorijoje galėtų būti pastatytas naujasis stadionas ir kiti sporto bei laisvalaikio objektai. Neoficialiai kalbama, esą čia galėtų įsikurti laisvalaikio ir sporto zona, o aerodromas būtų paliktas nepajudinamas.

Kalbinti Kauno verslininkai atsargiai vertino tokius miesto valdžios planus. Jie abejojo, ar šio projekto neištiks aerodromo vizijos likimas. "Pašnekėti valdžia moka, tačiau nieko daugiau. Aleksote jau seniai galėjo būti įkurta sporto ir laisvalaikio zona, tačiau miesto valdžiai milijoninių investicijų nereikia", – pastebėjo vienas Kauno verslininkų, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

Susitiko su ministre

Kauno meras Andrius Kupčinskas dėl kariškių iškeldinimo jau kalbėjosi su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.

Kol kas nei ministrė, nei KOP vadovybė neprieštarauja, kad jų tarnybai būtų rasta kita vieta.

KOP vado Artūro Leitos teigimu, teritorijos perdavimo miesto žinion klausimas keliamas nuo pat gelbėjimo tarnybos įkūrimo Kaune, bet visos derybos baigdavosi pradinėje stadijoje. Iki šiol nesugebėta rasti vietos, kur tarnyba galėtų įsikurti.

Ir kariškių, ir savivaldybės akys krypsta į oro uostą Karmėlavoje. Prieš porą metų savivaldybė kreipėsi į Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijas. Pastaroji šiems planams pasipriešino. Pagrindinis motyvas – su gelbėjimo užduotimis kelis kartus per mėnesį pakylantis KOP sraigtasparnis ir jo įgula trukdys tiesioginėms oro uosto funkcijoms ir gali sukelti vietos gyventojų pasipiktinimą.

Perkels kitapus kelio?

Savivaldybė tikisi, kad Susisiekimo ministeriją dar gali pavykti perkalbėti, tačiau pradėtas svarstyti ir atsarginis planas: KOP Paieškos ir gelbėjimo tarnybą perkelti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. A.Leitos teigimu, KOP nėra didelio skirtumo, kurioje Veiverių gatvės pusėje dislokuoti savo tarnybą. Esant labai blogoms oro sąlygoms tūpti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome būtų kur kas patogiau.

"Mums labai didelio skirtumo nėra, bet leistis ir kilti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome būtų patogiau, nes erdvės didesnės. Be to, būtų racionaliau, jei aviacija koncentruotųsi vienoje, o ne keliose miesto vietos", – pastebėjo generolas.

Pasak A.Leitos, tarnybos funkcijoms vykdyti užtektų 4–5 ha ploto. Reiktų pastatyti beveik 2 mln. litų galintį kainuoti angarą sraigtasparniui ir įrengti administracines bei buitines patalpas.

"Budinti keturių žmonių įgula keičiasi kartą per savaitę. Žmonės ten gyvena, todėl ir sąlygos turi būti kaip namuose", – kalbėjo A.Leita.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome esančias patalpas galima pritaikyti tarnybos reikmėms, bet kiek tai kainuotų, kol kas niekas tiksliai neskaičiavo. A.Kupčinskas mano, kad persikraustymo išlaidos galėtų siekti 3–4 mln. litų.

A.Leita norėtų, kad galutinis sprendimas dėl galimo tarnybos perkėlimo būtų priimtas kuo greičiau. "Dėl nežinomybės dabartinius pastatus tvarkome minimaliai. Reikia apsispręsti, ar juos tvarkome, ar keliamės kitur", – sakė generolas.

Kiltų rūpesčių "Helisotai"

Paieškos ir gelbėjimo tarnybos iškėlimas paliestų ir sraigtasparnius remontuojančią bendrovę "Helisota". Įmonė naudojosi KOP sraigtasparnių aikštele. "Kariškių išsikėlimas apsunkintų skrydžius", – pripažino "Helisotos" generalinis direktorius Josifas Legenzovas.

Bendrovės vadovo teigimu, "Helisota" ne vienus metus miesto valdžiai siūlo dalį savo teritorijos mainais į sklypą toliau nuo Kauno centro, tačiau derybos nevyksta.

"Ir mums, ir miestui dabartinė vieta nėra patogi, bet kol kas nei dialogo, nei noro kalbėtis iš miesto valdžios pusės nematau", – tvirtino J.Legenzovas.

Bendrovės generalinis direktorius įsitikinęs, kad derybos nevyksta, nes suinteresuotos pusės norėtų atsiriekti dalį "Helisotos" teritorijos. Bendrovė kaunasi dėl 26 ha sklypo, bet detaliajame plane jai priskirta mažiau nei 20 ha. Ginčai dėl likusios dalies buvo pasiekę teismą ir vis dar nebaigti. Skrydžių aikštelėms tinkama teritorija ir tapo ginčų objektu.

Saulius Lukošius

Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas

KOP valdomas sklypas – miestui labai vertingas turtas. Savivaldybė neturi didelių sklypų, kuriuose galėtų atsirasti dideli visuomeniniai objektai. Pavyzdžiui, buvo vokiečiai, kurie galvojo Kaune statyti 18 tūkst. vietų stadioną. Tokiam objektui reiktų bent 20 ha sklypo. Ten galėtų išdygti vandens parkas, aikštynai bei kiti daug teritorijos užimantys objektai. Tokį sklypą, kaip investuotojams patrauklią teritoriją, galėtume siūlyti ir tarptautinėse parodose.

Liukrecija Navickienė

Aleksoto seniūnė

Gyventojai ne kartą kreipėsi dėl Paieškos ir gelbėjimo tarnybos sraigtasparnio keliamo triukšmo. Tarnyba perkėlus į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą problemos neišspręstų. Vis tiek ji liktų Aleksote. Pasigirdus tokioms kalboms ėmė skambinti kitų gatvių gyventojai, kurie sakė, kad nepritaria tam, jog aerodromas būtų perkeltas. Manau, kad turėtų būti tęsiamos derybos dėl tarnybos perkėlimo į Karmėlavą. Jai pačiai ten būtų patogiau.

Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo tarnyba

1994 m. KOP sraigtasparnis pirmą kartą dalyvavo sėkmingai pasibaigusioje paieškos ir gelbėjimo darbų operacijoje Baltijos jūroje.

Po dvejų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją aprūpinti Karinių oro pajėgų sraigtasparnius būtiniausiomis žmonių gelbėjimo priemonėmis, o Karines oro pajėgas – organizuoti ir vykdyti aviacinius paieškos ir gelbėjimo darbus įvykus stichinėms nelaimėms, oro ir jūrų transporto avarijoms bei kitais neatidėliotinais atvejais.

1996 m. gelbėjimo darbams pajūrio zonoje skirtas sraigtasparnis pradėjo budėti Zoknių kariniame aerodrome.

Nuo 1998 m. specializuoti sraigtasparniai nuolat budi KOP pirmajame paieškos ir gelbėjimo darbų poste Palangoje, o nuo 2001 m. – antrajame poste Kaune.

Šaltinis: Karinės oro pajėgos