Iš pievų plūstelėjęs vanduo apsėmė kelis Aleksote stovinčius namus. Savivaldybės pozicija ciniška – esą tai pačių skęstančiųjų reikalas.
Užsėmė staiga
Galimo potvynio pavojų Armoniškių gatvės gyventojai pastebėjo prieš kelias dienas. Čia įsikūrusios bendrovės "Eismo juosta" direktorė Laimutė Visockienė užvakar nuo pat ryto kėlė aliarmą, nes kitapus gatvės esančiame sklype vanduo sparčiai pradėjo kilti. Aplink namą susidaręs ežeras vis plėtėsi ir pasiekė dar du namus, kurių rūsiuose pradėjo plaukti bulvės. L.Visockienės sklypą nuo vandens telkinio skyrė kelias, tačiau jo sukurta užtvanka pasirodė esanti per žema. Per pietus vanduo ėmė veržtis ir į jos valdas. Tuo metu moters sūnus Dainius jau buvo išsinuomojęs keturis galingus siurblius, tačiau jie su dideliu vandens kiekiu susidoroti nesugebėjo.
Per kelias valandas kai kuriose sklypo vietose vandens lygis pakilo iki pusmetrio. Jis užtvindė ne tik sandėlius, kuriuose bendrovė saugo brangius įrankius bei vandens bijančias medžiagas, bet ir plūstelėjo į namą. Tačiau realios pagalbos Visockai nei iš miestiečiams tarnauti turinčių valdininkų, nei iš specialiųjų tarnybų nesulaukė.
Kova su vandeniu tęsėsi visą dieną ir naktį. Sulėkę draugai nešė vandenį, kasė griovius vandeniui nutekėti, lupo namo pirmojo aukšto grindis, kad į jas įsigėrusi drėgmė nepakenktų neseniai dažytoms sienoms. D.Visockis į namą turėjo kraustytis sekmadienį. Įkurtuves teks atidėti. Visockai žada kreiptis į savivaldybę, kad ši padengtų nuostolius.
Visi atsuko nugaras
L.Visockienė piktinosi dėl Kauno valdininkų ir specialiųjų tarnybų elgesio. Užvakar prie namo kelis kartus atvažiavo seniūnijos ir Civilinės saugos tarnybos darbuotojai, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, ugniagesiai gelbėtojai, tačiau visi jie tik pažiūrėjo ir išvažiavo. Visą naktį turtą žmonės gelbėjo patys. Tiesa, padėjo šaltukas, kuris iš pradžių sulėtino, o vėliau ir surakino vandens tėkmę.
"Ugniagesiams sakiau, kad įpilsiu degalų, duosiu pinigų, bet jie pasakė, kad viršininkas neleidžia ir išvažiavo", – stebėjosi D.Visockis.
"Man pikta ne dėl nuostolių, o todėl, kad tokia savivaldybės dykaduonių gvardija nieko nedaro. Jei man – žmogui, kuris savivaldybėje pažįsta visus iki vieno, nieko nepavyko pasiekti, tai ką daryti tiems pensininkams, kurie gyvena kitoje gatvės pusėje?" – niršo L.Visockienė.
Pasiūlė pagyventi bendrabutyje
Labiausiai nuo L.Visockienės kliuvo Aleksoto seniūnei Liukrecijai Navickienei, kuri teigė niekuo negalėjusi padėti.
"Ugniagesių labai prašiau pamėginti išpumpuoti vandenį, bet jie sakė, kad tai ne išeitis, nes vanduo ir toliau plūsta", – sakė seniūnė.
Pasirodo, tokiais atvejais gyventojai gali nesivarginti kam nors skambinti, nes tokios nelaimės yra pernelyg mažo masto, kad kas nors imtųsi padėti. Civilinės saugos tarnyba paaiškino, kad priemonių imtųsi tik tada, jei kiltų pavojus žmonių gyvybei. O šiuo atveju gali tik pasiūlyti pagyventi bendrabutyje, kol potvynis atslūgs.
"Tai yra privatus sklypas, jo savininkai ir turėtų patys spręsti tokias problemas", – nedrąsiai patvirtino A.Pakalniškis.
Civilinės saugos tarnybos vedėjos Jonas Griškevičius teigė, kad padėti žmonėms niekuo negalėjo, nes esą vandens pumpavimas – bergždžias darbas, o apie potvynį jie turėjo galvoti anksčiau, prieš įsikurdami dauboje.
"Tas namas tokioje vietoje ir nieko nepadarysi. Telieka laukti, kol vanduo atslūgs. Kodėl Šilutės rajono gyventojai nebijo potvynių? Pagyvena savaitę antrame namo aukšte ir toliau gyvena kaip gyvenę", – užuojauta Visockams netryško J.Griškevičius.
L.Visockienės sklypas šiuo metu džiūsta, tačiau prasidėjus naujam atlydžiui į jį turėtų plūstelėti nauja vandens banga, bet vakar vidurdienį atvažiavę "Kauno kelių" darbuotojai rado greitą problemos sprendimo būdą. Per dvi valandas buvo iškastas griovys, į kurį subėgęs vanduo kiemą aplenks.
"Matote, reikia dviejų dienų, kad būtų priimtas sprendimas padėti, o visus darbus galima padaryti per dvi valandas", – ir juokėsi, ir pyko L.Visockienė.
Nesugebėjo iškasti griovio
Aleksoto seniūnė pasakojo, kad šiuo metu vandens apsuptyje yra dar bent penki seniūnijos namai, o vėliau jų gali atsirasti dar daugiau, nes šiemet tirpstančio sniego potvynis grasina dar labiau.
Sklypo, iš kurio vanduo perbėgo į L.Visockienės valdas, savininkas Zigmantas Stančiauskas čia gyvena 31 metus, tačiau teigia tokio potvynio neprisimenantis. Manoma, kad dėl potvynių kaltos per mažai kontroliuojamos statybos. Pievose įsikūrę naujakuriai savo valdose pripylė daug žemių ir atsainiai įsirengė drenažo sistemas. Toje miesto vietoje vandens kanalizacijos niekada nebuvo, žemė įšalusi, todėl vanduo neturi kito kelio, kaip tik bėgti į žemesnes vietas.
Per šią savaitę L.Navickienė žadėjo sudaryti pačių pavojingiausių vietų sąrašą ir jį pateikti Civilinės saugos tarnybai. Tiesa, dar nežinia, ar kokia nors pagalba bus suteikta.
Praėjusiais metais pavasario potvynis užpylė O.Milašiaus ir Lapų gatves. Šiemet pavojaus ten būtų padėjęs išvengti iškastas griovys, bet savivaldybė per metus to padaryti nesugebėjo.
Mokėsi valdyti potvynius Kai Aleksote skendo keli namai, visos specialiosios Kauno tarnybos treniravosi, kaip elgtis per pavasario potvynius. Policija, ugniagesiai gelbėtojai, medikai, elektros energijos bei dujų tiekėjai turėjo raportuoti, kokių žingsnių imtųsi, jei Nemunu plukdomo vandens nebebūtų galima sulaikyti Kauno mariose ir jis persiristų per hidroelektrinės sienas. Tokiu atveju būtų užlieta dalis Petrašiūnų, Šančių, Aleksoto, Centras, Senamiestis, Vilijampolė. Vanduo pasiektų 130 tūkst. miestiečių namus. Modeliuota ekstremali situacija neįtikima. Skaičiuota, kad ji susidarytų, jei Nemunu plūstų 4 tūkst. kub. m vandens per sekundę. Kol kas rekordinis plūstančio vandens kiekis per sekundę buvo užfiksuotas 1997 m. – 2 tūkst. kub. m. Per pratybas hidrologai patikino, kad šiemet didesni potvyniai Kaunui negresia. |
---|
Naujausi komentarai