Neskaidriu nuosavybės grąžinimu ne kartą įtarti Kauno apskrities žemėtvarkininkai iš valstybės reikalauja didesnių algų. Vakar jie surengė įspėjamąjį streiką.

Stebėjosi ir piktinosi

Laisvės alėjoje prie paminklo Vytautui Didžiajam žemėtvarkininkų būrį pamatęs Algimantas Barvainis negalėjo patikėti, kad žemėtvarkininkai streikuoja.

„Žemėtvarkininkai streikuoja? – stebėjosi A.Barvainis. – Jie ką, pensininkai, mokytojai ar mažas pajamas gaunantys asmenys, kurie iš tikrųjų turi pagrindo streikuoti?“

Jam žemėtvarkininkų darbas panašus į seną sovietmečio anekdotą: atėjęs įsidarbinti sandėlininku vyras paklausė, ar dirbdamas sandėlyje jis dar ir atlyginimą gaus. Anot A.Barvainio, žemėtvarkininkams apskritai algos nereikalingos, nes jie mielai ima kyšius.

„Teko ir pačiam su žemėtvarkininkais susidurti. Nuneši dokumentus, tai jie (žemėtvarkininkai) juos įdeda į stalčių ir laukia, kol atneši kyšį“, - skundėsi A.Barvainis, įsitikinęs, kad geriausius sklypus turi žemėtvarkininkai arba jų giminės.

Vilioja vilniečių uždarbis

Darbo vietas 15 valandą palikę Kauno apskrities žemėtvarkininkai reikalavo bent 80 procentų padidinti atlyginimus, kompensuoti išlaidas transportui ir mokėti pusę atlyginimo studijų atostogų išėjusiems darbuotojams.

„Mūsų darbas - itin sunkus ir psichologiškai įtemptas. Su interesantais tenka bendrauti ypač jautria žemės grąžinimo tema“, - aiškino Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Vidmantas Žemaitis.

„Esame priversti dirbti dideliais krūviais ir kasdien patiriame stresą“, - pritarė Kauno apskrities viršininko administracijos profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Jų teigimu, 800 litų alga yra per mažas atlygis už žemėtvarkininkų darbą. Vilniaus apskrities žemėtvarkininkai esą uždirba dvigubai daugiau.

Streiką laiko neteisėtu

Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius įsitikinęs, kad žemėtvarkininkų streikas yra neteisėtas.

„Kad įvyktų streikas, jam turi pritarti daugiau kaip pusė dirbančiųjų, - vardijo sąlygas R.Morkevičius. – Negavome ir darbuotojų, kurie rengiasi streikuoti, sąrašo. Streiko rengėjai pažeidė kolektyvinę sutartį, pasirašytą tarp administracijos ir profesinės sąjungos.“

Apskrities vadovas pabrėžė, kad Žemės tvarkymo departamento darbuotojai uždirba gerokai daugiau nei 800 litų: nuo 900 iki 1200 litų. Jie esą dar gauna apie 30 procentų dydžio priedus prie atlyginimo. Kitais metais šie priedai bus dar didesni.

A.Dambrauskas neigė, esą buvo neįvykdytos sąlygos, būtinos įspėjamajam streikui.

Šįkart streikavo daugiau kaip 180 žemėtvarkininkų, į mitingą atvyko apie 50.

Įsidarbino pas K.Prunskienę

Jungtinės profesinės sąjungos ir profesinės sąjungos „Sandrauga“ mitingą stebėję smalsuoliai pritarė kalbėtojams: pastarojo meto kainų šuolis varo žmones į skurdą, butai neįperkami.

„Nesuprantu, kaip gali skųstis žemėtvarkininkai. Tai visiškas absurdas“, - stebėjosi mokytoja dirbanti Rasa.

Seimo Antikorupcijos komisija daugiausiai skundų sulaukė dėl Kauno apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorės Romutės Stašelienės sprendimų ir Prienų bei Birštono žemėtvarkos skyriaus vadovės Dalios Gulijevos veiklos.

Skųstasi, kad šių tarnautojų šeimos apsirūpino sklypais įvairiose Lietuvos vietovėse.

Suabejota iš viso 74 sprendimais dėl žemės grąžinimo, kurių projektus Kauno apskrities viršininkui pasirašyti pateikė šios žemėtvarkininkės.

R.Stašelienė Kauno apskrityje jau nedirba. Neseniai ji įsidarbino Žemės ūkio ministerijoje. Jos vadovė, ministrė Kazimiera Prunskienė, anksčiau sakė, kad abejotinos reputacijos žmonių ministerija neįdarbins.

Keliolika tyrimų dėl žemėtvarkininkų veiklos pastaraisiais metais yra atlikę ir prokurorai. Kai kuriais atvejais jiems pavyko apginti viešąjį interesą.