Meras Artūras Zuokas ir vicemeras Jonas Pinskus vakar tarybos posėdžių salę apleido surūgusiais veidais – Antakalnio universitetinės ligoninės nuomos planas žlugo. Koją pakišo koalicijos partneriai – socialdemokratai ir dalis lenkų.

Pralaimėjimo nepripažįsta

„Keista“, – dažniausiai taip sužlugusį vakarykštį balsavimą miesto taryboje įvertino įtakingi valdantieji. Juk tai tebuvo projekto pateikimo stadija, tad klausimas bent pusę metų negalės būti svarstomas iš naujo.

Ketvirčiui amžiaus išnuomojame privačiam investuotojui, už tai gauname 40 mln. litų – ligoninė taps modernesnė, į iždą pateks daugiau pinigų. Daugmaž taip valdantieji šią idėją pristatinėjo visuomenei ir oponentams.

Dabar šias svajones teks atidėti arba išvis prie šio klausimo negrįžti. Kaip elgsis valdantieji, vakar nebuvo aišku.

Koją pakišo taryboje dirbantys socialdemokratai ir dalis Lenkų rinkimų akcijos atstovų – koalicijos partneriai balsavo arba prieš, arba susilaikė. A.Zuokas situaciją bandė taisyti ir paskelbė antrą balsavimą, tačiau vieno balso vis tiek pritrūko.

Prieš lemiamą posėdį entuziastingai ir noriai apie būsimą ligoninės nuomos naudą dėstę aukšti politikai po to, kai žlugo balsavimas, suirzo. „Pagyvensime – pamatysime“, – tiek po nepavykusio balsavimo teišspaudė meras A.Zuokas, dar prieš valandą entuziastingai dėstęs apie būsimos nuomos naudą. A.Zuokas pridūrė, kad žlugusio balsavimo nelaiko pralaimėjimu.

„Taryba svarsto ir turi savo nuomonę“, – tiek dienraščiui teištarė visus klausimus paprastai noriai komentuojantis A.Zuokas.

Vicemeras J.Pinskus, vienas šios idėjos entuziastų, pasibaigus balsavimui taip pat buvo sutrikęs: „Kad socialdemokratai nepalaikys, mes žinojome. Bet lenkai... Meras čia geriau žino, kodėl taip atsitiko. Man keista. Esu nustebęs. Buvo geras projektas, bet praradome galimybę diskutuoti, siūlyti, analizuoti, tobulinti. Kodėl taip atsitiko, klauskite mero“, – J.Pinskus badė pirštais į A.Zuoką.

„Vilniaus dienos“ žiniomis, labiausiai ligoninės nuoma buvo suinteresuota koalicijos partnerė Darbo partija – esą tikrasis šios idėjos autorius Viktoras Uspaskichas taip paprašė A.Zuoko atsidėkoti už darbą koalicijoje. Merijos kulisuose šnekama, kad konkursą laimėti esą turėjo V.Uspaskicho verslo partneriai.

Tikėjosi papildyti iždą

Vilniaus meras A.Zuokas prieš balsavimą žurnalistams užsidegęs pasakojo, kad išnuomojus ligoninę išloš ir miestas, ir vilniečiai, galiausiai – visa valstybė. Milijoninės investicijos, daugiau pinigų, daugiau sveikatos turistų – taigi daugiau pinigų ir į miesto, ir į valstybės biudžetą.

Galiausiai ligoninė bus valdoma efektyviau: juk privatus kapitalas sau neleis turėti didelių nuostolių. Be to, pritraukti užsienio investuotojus yra raginusi pati Vyriausybė, tad miestas tiesiog tai įgyvendina praktiškai.

Vicemeras J.Pinskus prieš balsavimą ramino, kad 9 hektarų ligoninei patikėjimo teise priklausančiame skype šalia Neries privatus investuotojas nieko negalės statyti. O jei pastatys, turtas išsyk pereis savivaldybės žinion.

Prie ligoninės nuomos sąlygų ruošimo, dienraščio žiniomis, prisidėjo ir advokatų kontora „Lideika, Pertrauskas, Valiūnas ir partneriai“ – dokumentą rengė ir derino advokatas Marius Dobilas.

Kiek šių elitinių teisininkų kontoros paslaugos atsiėjo savivaldybei, neviešinama. Aišku viena: taip ilgai ruoštas ir derintas nuomos konkurso sąlygas bent pusmečiui teks padėti į stalčių. O gal ir apskritai išmesti.

„Geriausia būtų prie šio klausimo išvis negrįžti. Jei norime investicijų, galime skirti sklypą, lengvatų ir ten galima statyti naują ligoninę. Šiuo atveju svarbiausi yra miesto piliečių interesai“, – reziumavo opozicijos atstovas, Tvarkos ir teisingumo partijos narys Gediminas Rudžionis

Grasino emigracija

Galbūt dalį tarybos narių išgąsdino aktyvūs ligoninės darbuotojai, prieš tarybos posėdį susirinkę prie savivaldybės pastato. Apsikarstę plakatais, smerkiančiais A.Zuoką ir ligoninės nuomos idėją, ligoninės profsąjungos nariai žiniasklaidai aiškino biją, kad ligoninė tiesiog bus privatizuota – taip jie interpretavo paskelbtas nuomos konkurso nuostatas.

Viena protestuotoja, dirbanti Antakalnio ligoninėje, prieš televizijos kameras taip įsijautė, kad net pareiškė emigruosianti, jei ligoninės nuomos konkursas būtų. Susirinkusieji dėstė, esą juos privatus investuotojas greičiausiai atleis, ir gąsdino, kad ligoninės turtas bus tiesiog išparceliuotas.

Piketuotojai taip pat sėjo įtarimus, kad eiliniams miestiečiams ligoninės teikiamos paslaugos bus neįkandamos, kainos išaugs, ir šalies gyventojai ligoninės paslaugomis naudotis tiesiog negalės.

Antakalnio ligoninėje, kuri sovietinės okupacijos metais buvo prieinama tik nomenklatūrai, šiuo metu dirba daugiau nei 500 darbuotojų. Įsiaudrinę vakar jie ligoninę bandė apjuosti žmonių grandine, rinko gyventojų parašus, mojavo žymių žmonių, kurie taip pat priešinasi ligoninės nuomai, pareiškimais.

Darbuotojų neįtikino merijos atstovų kalbos, kad investuotojas įsipareigotų nemažinti nei lovų, nei teikiamų paslaugų skaičiaus. „Jei darbuotojai yra kvalifikuoti, investuotojui nebūtų pagrindo juos atleisti“, – atkirto merijos atstovai.