Legendinė roko grupė „Antis“, sugrojusi triukšmingą koncertą „Tamstos“ klube, ruošiasi rimtesniam publikos teismui ateinančią savaitę.

„Esu visiškai ramus. Tikiu, kad publika mus supras“, – gurkšnodamas arbatą prieš koncertą trečiadienio vakarą kalbėjo Algirdas Kaušpėdas. Kol publika iš lėto rinkosi į sostinės klubą „Tamsta“, legendinis rokeris kantriai sėdėjo grimuotojo kėdėje ir mintyse kartojo naujų dainų žodžius. Kad grupė išsaugojo ironišką įvaizdį, auditorija įsitikino vos jam užlipus ant scenos. „Po septyniolikos metų kūrybinių atostogų „Antis“ išdrįso sugrįžti, – tvirtai pareiškė solidų švarką su daugybe blizgančių ordinų vilkintis solistas. Koncertas draugams ir bičiuliams vėlavo kone pusvalandį, tačiau publika apmaudo neliejo. „Kuo rimtesnė grupė, tuo labiau vėluoja“, – buvo girdėti replikos.

Išjudinta publika įrodė, jog po 90-ųjų išsiskirsčiusios grupės dar nepamiršo. Pirmąsias dainas salė išklausė rimta ir susikaupusi. Bet vos tik suskambo: „Ir pagaliau aš gyvenu kaip Vakarų buržujus“, – publika atsigavo. Nusiplėšę rimtuolių kaukes visi pritariamai lingavo į taktą. Tačiau visiškai išjudinti melomanus padėjo senos geros dainos. „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus“, – iš visų jėgų traukė alaus bokalus į šalį nustūmę gerbėjai.

Tostas mylimajai

„Scena duoda daug laisvės. Ten daug pokštų ir idėjų“, – prieš keletą savaičių „Vilniaus dienai“ sakė A.Kaušpėdas. Tačiau vieną gražiausių savo dainų „Pokštas“ jis skyrė mylimajai. „Šią dainą skiriu romantiškai panelei, kuri tapo nuosava ponia“, – nepamiršdamas savo įvaizdžio pareiškė A.Kaušpėdas ir meiliai pažvelgė į salėje sėdinčią žmoną Viliją Ulozaitę. Gruodžio 7-ąją susituokusi pora viens kitam ilgesingai pamojavo rankomis.
Kai scenoje pasirodė ištikima „Anties“ gerbėja su glėbiu raudonų gvazdikų, charizmatiškasis architektas padėkojo, bet neteikė tam daug reikšmės.

Koncertas pavyko

„Dalyvavau „Roko maršuose“, turėjau plakatą su A. Kaušpėdo parašu“, – prasitarė „Anties“ pasiklausyti atėjęs vilnietis Laimonas Čakas. „Prisimenu, kaip prieš dvidešimt metų mes lakstėm nuo „Zombių“, – bičuliui pritarė Zigmas Medingis. Nostalgiškai prisiminti senų laikų atėjo Kęstas ir Vitalija Jasiūnai. „Atgimimo laikais, 1989-aisiais, buvau vienas koncerto organizatorių Mokslo akademijoje. Mūsų vaikai šią grupę žino kaip reiškinį. Juk muzikiniu požiūriu tai nebuvo koks stebuklas“, – sakė K.Jasiūnas. Po koncerto sutuoktiniai sutartinai kėlė pirštus į viršų. „Puikus koncertas“, – pastebėjo jie.
Vakaro sėkme džiaugėsi ir grupės lyderis. „Koncertas paliko gerą įspūdį. Publika šypsojosi ir suprato mūsų ironišką žaidimą“, – sakė jis. Grupės siela pasiguodė, kad nelengva po septyniolikos metų pusantros valandos išbūti dėmesio centre. „Bet turiu pakankamai stiprybės“, – pridūrė „Anties“ lyderis.