Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Kazimieras Černis ir jėzuitas kunigas Richardas P. Boyle’as (Ričardas Boilas) iš Vatikano observatorijos.
„Siekiu, kad kuo daugiau asteroidų būtų pavadinti žymių asmenybių garbei. Norėčiau kuo daugiau asteroidų pavadinti Universiteto rektorių vardais, žinoma, tai lėtas procesas, po kelis asteroidus per metus“, – universiteto išplatintame pranešime cituojamas K. Černis.
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenų bazės duomenimis, asteroidas nuo Saulės yra nutolęs vidutiniškai 2,23 karto toliau nei Žemė, o Saulę apskrieja per 3,33 metų. Šiemet jį bus galima išvysti rugpjūčio viduryje.
Apie tai, jog asteroidui, kurio katalogo numeris 2012 EN6 (763533), suteiktas VU rektoriaus vardas, Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė sausio 9 dieną.
Asteroidas buvo aptiktas 2012 metais jėzuitų ordino įkurtoje ir valdomoje Vatikano observatorijoje.
„Vatikano observatorija įsikūrusi dviejose vietose: istorinėje Castel Gandolfo observatorijoje Italijoje ir modernioje tyrimų bazėje pietryčių Arizonoje, ant Mount Graham kalno. Dėl itin gerų sąlygų stebėjimams, bendradarbiaudami su Arizonos universitetu, jėzuitai ten įkurdino modernų 1,8 metro veidrodžio skersmens teleskopą“, – pasakoja VU Fizikos fakulteto astrofizikas Šarūnas Mikolaitis.
Pasak K. Černio, jėzuitai mokslininkai dirba daugelyje pagrindinių astrofizikos krypčių, o rezultatus publikuoja prestižiniuose mokslo žurnaluose. Mokslininko teigimu, su jais jau ilgus metus bendradarbiauja ir Lietuvos astrofizikai.
„Su jėzuitais dirbame vienoje grupėje, nuolat bendraujame, vykstame vieni pas kitus, esame parengę daugybę bendrų publikacijų. Dėl šio ryšio mes galime naudotis jų infrastruktūromis. Tad vienas iš daugelio bendradarbiavimo rezultatų ir yra asteroido Alabiano atradimas ir pavadinimas“, – teigia jis.
Anot VU Istorijos fakulteto mokslininko Liudo Jovaišos, ispanų jėzuitas G. Alabiano nuo 1578 iki 1584-ųjų Vilniuje dėstė dogminę teologiją.
„Paskirtas VU rektoriumi G. Alabiano šias pareigas ėjo aštuonerius metus – ilgiausiai jėzuitiškojo VU istorijoje. Po 14 metų, praleistų Vilniuje, 1592 metais kaip kardinolo Jurgio Radvilos nuodėmklausys drauge su juo persikėlė į Krokuvą, o kardinolui mirus Romoje, grįžo į Ispaniją. Daugiausia gyveno ir dirbo Saragosos kolegijoje, ten ir mirė“, – sako istorikas.
Naujausi komentarai