Ištiesti pagalbos ranką Seimui? Nė už ką, juk pinigų neturime patys. Tokį atsakymą parlamento kanceliarijai, daugybę metų dejuojančiai dėl apleisto fontano, siunčia Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė. Nebent Seimas miestui atriektų 6 mln. litų.

Merai nepadėjo

„Ir gėda, ir skausmas dėl to fontano. Jis – miesto nuosavybė. Prašėme padėti ir remontuoti visų prieš tai buvusių merų, su A.Zuoku buvau susitikęs kelis kartus, bet – nieko“, – taip jau ne vienus metus dūsauja parlamento kanceliarijai vadovaujantis Jonas Milerius.

1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus suprojektuotas fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau ketverius metus. Iš dolomito plokščių sukonstruotame fontane ir keturkampėje jo centre stovinčioje piramidėje – šiukšlės ir laužynas. Prieš kelerius metus jį dar labiau nuniokojo prie Seimo siautėję riaušininkai – lupo fontano plokštes ir laidė į Seimo langus.

Fontanas – miesto nuosavybė, tad Seimo kanceliarija, jei ir turėtų, lėšų šio objekto remontui skirti negalėtų. Tai būtų neteisėta.

„Nebent pasikeistų fontano statusas. Išeitis – praplėsti vadinamąsias raudonąsias linijas, kad fontanas priklausytų mums. Nuo tada jau visos problemos – ant mūsų galvos. Bet tai tik svarstymai“, – kalbėjo Seimo kancleris, ilgametis parlamento darbuotojas.

Juk Seimas lig šiol kai kuriuos miestui priklausančius suoliukus Nepriklausomybės aikštėje remontuoja savo lėšomis, nors tai turėtų daryti miestas.

„Aišku, fontanas – gėda ir Seimui, ir miestui turėtų būti šiuo metu. O 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES, bus negražu ir visai Lietuvai, kai pirmininkaujančią rodys tokiame fone“, – kodėl kuo skubiau reikia imtis fontano remonto, aiškino J.Milerius.

Artimiausiu metu jis planuoja dar vieną susitikimą su miesto A.Zuoku – gal meras pasiūlys kokių išeičių?

Reikia daug milijonų

Tačiau J.Mileriaus optimizmą šaldo merijos valdininkai. Dar prieš metus skelbta, kad fontano rekonstrukcija gali kainuoti tik apie keletą milijonų litų. Dabar aiškinama apie tris sykius didesnę sumą – 6 mln.

Miesto ūkio ir transporto direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas aiškina, kad fontanas nė sykio nebuvo kapitališkai remontuojamas. Čia viskas susidėvėję.

„Ir fontano baseino hidroizoliacija, ir prakiuręs vamzdynas, taip pat subyrėjusi baseino piramidė, sugedęs siurblys, seni vandens purkštukai ir t. t., todėl reikia kapitalinio remonto arba jį rekonstruoti“, – aiškino valdininkas.

A.Mikalauskas priminė, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė pasiūlymus, kaip sutvarkyti Nepriklausomybės fontaną. „Pagal skaičiavimus reikėtų apie 6 mln. litų Nepriklausomybės aikštės fontanui sutvarkyti. Šiais metais lėšų fontanui tvarkyti nenumatyta“, – nukirto A.Mikalauskas. Vargu ar ką nors naujo pasakys miesto meras A.Zuokas – juk miesto skolos siekia beveik 900 mln. litų.

Pinigai – nebent kitąmet

Išeitis – nebent kitų metų biudžetas. Jį planuojant, galima skirti pinigų būtent šio objekto remontui. Tačiau apie tai galima bus diskutuoti tik vasaros pabaigoje. Bent apie tai pagalvoti siūlo Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas.

„Reikia pagalvoti ir žiūrėti, kokios galimybės. Nors ir negražu, bet gyventi galima. Aš žiūriu į fontano remontą teigiamai, bet atsargiai. Kai biudžeto projektas “eis„ į Vyriausybę, reikia apsvarstyti, ar mes galime sau leisti ką nors daryti“, – siūlė parlamentaras.

Tačiau čia pat pridūrė: „Gyvenimas yra daug platesnis nei gražumas aplink Seimą.“

Komentaras

Vitas Karčiauskas

Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vadovas

Fontanas prie Seimo nėra joks paveldo objektas. Kaip kultūros vertybė yra saugoma pati Nepriklausomybės aikštė (architektas Algimantas Nasvytis), nes ji susijusi su istoriniais Sausio įvykiais, o pats fontanas – joks paveldo objektas.

Jis tikrai atrodo baisiai. Man dėl to liūdna, bet nei jo konstrukcija yra saugoma, nei jis turi kokių nors vertingų ypatybių. Kaip galėjo Seimas pasistatyti naują posėdžių salę, taip gali elgtis ir su fontanu – niekas nedraudžia su juo ką nors daryti ir jį taisyti arba perstatyti.

Svajojo apie kavinę

„Į fontano piramidę yra įėjimas, todėl būtų nuostabu tai išnaudoti. Piramidės viduje galėtų būti įrengtas informacijos centras ar kavinė. Žmonės galėtų gerti kavą ir matyti, kaip iš viršaus krinta vanduo“, – taip pernai fontano rekonstrukcijos planus braižė miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Ar, įgyvendinus fontano restauracijos planus, pasikeistų objekto išvaizda?

„Kadangi tai kultūros paveldas, visiškai keisti fontano išvaizdos nevalia. Žinoma, būtų galima keisti fontano purkštukus, būtų pakeistas baseinas“, – 2011-ųjų lapkritį kalbėjo M.Pakalnis. Beje, tąsyk skaičiuota, kad fontaną atnaujinti kainuotų keletą milijonų litų, o darbai užtruktų apie metus.