Kasmet jo baseine sodinamos gėlės, tačiau, Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės teigimu, jos dažnai pamirštamos, neprižiūrimos. Vilniaus savivaldybė sako, kad atstatyti fontaną miesto biudžetui per brangu, tačiau, jei šią erdvę savo žinion norėtų perimti Seimas, sostinės valdžia neprieštarautų.

Lygiai prieš penkerius metus, prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos  tarybai, prie Seimo išardytas istorinis fontanas virto gėlynu. Ir kitų sprendimų neieškoma – esą grąžinti senąjį fontaną neįmanoma.

„Fontanas buvo padarytas pačioje sovietmečio pabaigoje – neturint nei normalių technologijų fontanui, nei normalių siurblių – iš tų medžiagų, kurios tuo metu buvo. Pats fontano baseinas įrengtas virš tunelio, o konstrukcija pastoviai veikiama vibracijų ir ji, kaip ir visos kitos vibracijų veikiamos konstrukcijos, juda. Fontano vonia-baseinas pažeistas, sutrūkęs, ten vandens nebegalėjo būti. Visa fontano vandens sistema sugedusi, surūdijusi, o konstrukcijos – prie griūties ribos“, – pasakoja Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Pasak Seimo vicepirmininkės, kasmet miesto valdžiai tarsi reikia priminti, kad prie parlamento, miestą ir šalį reprezentuojančioje vietoje, esantį gėlyną reikia ne tik apsodinti, bet ir prižiūrėti visą vasarą.

Seimo kanceliarija informavo, kad į Vilniaus savivaldybę, dėl būtinybės tvarkyti fontaną ir erdvę aplink jį, kreiptasi dar 2007 metais.

Pakartotinas kreipimasis ir raginimas perduoti fontano teritoriją parlamentui, pasak kanceliarijos, savivaldybei išsiųstas pernai rugpjūtį. Tąkart gautas atsakymas, kad savivaldybė pradėjo procedūras.

Šiuo metu Vilniuje veikia keturi fontanai. Naujausias pradės veikti atnaujintoje Lukiškių aikštėje.

Plačiau apie tai – Arno Mazėčio reportaže.