„Matome, kad pasirengimas blogiausiems scenarijams dėl Astravo atominėje elektrinėje galimų incidentų valstybėje tikrai vyksta, (...) tačiau matome didelę problemą ir galbūt nepakankamą dėmesį „Vilniaus vandenų“ geriamojo vandens sistemos apsaugai, nes Vilniuje iš 35 vandenviečių net septyniolika, beveik pusė, yra susijusios su Neries upės vandens baseinu“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.

Įvykus avarijai Astravo AE, V. Benkunsko teigimu, galėtų būti užteršti visi miesto giluminiai vandenys.

„Jeigu iš Astravo, mūsų pirminiais skaičiavimais, per 10 val. Nerimi galėtų atitekėti užterštas vanduo, nes būtent šiuo vandeniu yra vėsinama Astravo elektrinė, kyla pavojus, kad galėtų būti užteršti visi mūsų giluminiai požeminiai šaltiniai, vandenvietės, ir tada kils labai svarbus klausimas, kaip aprūpinti Vilnių švariu geriamuoju vandeniu“, – kalbėjo jis.

Valdas Benkunskas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anot Vilniaus miesto vicemero, reikalinga nuodugni mokslinė studija, atskleidžianti, kokią žalą Neries vandens baseinui galėtų padaryti atominės elektrinės avarijos atveju išsilieję teršalai.

„Tam tikrus pasiruošimo darbus Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“ yra padariusi, bet matome, kad iš tikrųjų niekas negali tiksliai atsakyti, koks tas pavojus būtų ir kokio masto. Todėl kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, ragindami nacionaliniu lygiu padaryti rimtą tyrimų studiją, kurioje mokslininkai geologai, fizikai galėtų į tuos klausimus detaliau atsakyti“, – sakė V. Benkunskas.

Jis pridūrė, kad norint būti visapusiškai pasiruošus suvaldyti galimų Astravo AE avarijų padarinius būtinas platesnis požiūris.

„Studijai, matyt, prireiktų kelių mėnesių, bet labai svarbus yra požiūris. Be jodo tablečių dalinimo, labai svarbu suprasti, kad ir visas ūkis, geriamojo vandens infrastruktūra yra labai jautri ir jai apsaugoti reikia skirti reikiamą dėmesį“, – akcentavo jis.

V. Benkunskas teigia, kad vienas iš galimų sprendimo variantų – naujo vandens žiedo tiekimo sistemoje sukūrimas.

„Reikia turėti aiškų planą, kaip sukurti naują žiedą vandens tiekimo sistemoje, kad geriamuoju vandeniu būtų galima aprūpinti visą Vilnių. Kol kas tokių planų ar studijų neturime nei nacionaliniu, nei Vilniaus mastu. Jeigu tuos blogesnius scenarijus paryškintume – Neris teka toli, pasiekia Kauną, tada teka į Nemuną. Tada grėsmė, kad vandeniu galėtų plisti radiacija taip užteršdama giluminius gruntinius vandenis, yra tikrai reali ir šį dalyką reikia rimtai išstudijuoti ir jam pasiruošti“, – kalbėjo jis.