Viduramžių riterių kardų skambėjimas, Raganų parkas, būriai pirklių, muzikantų ir menininkų pasirodymai ir tūkstančiai svečių – tokį vaizdą nupiešė po poros metų Kaune vyksiančios tarptautinės Hanzos šventės organizatoriai.

Trūksta valdžios dėmesio

"Blogiausia, kad miesto valdžia neįsivaizduoja renginio masto ir svarbos", – pripažino vienas šventės organizatorių režisierius Andrius Žiurauskas. Jis baiminasi, ar pavyks iki 2011-ųjų deramai pasirengti šventei.

Savivaldybės sukurta speciali darbo grupė aptarė šventės koncepciją, analizuoja kitų miestų patirtis. Bandyta skaičiuoti, kiek lėšų reikės ir kokią naudą iš tarptautinio renginio patirs Kaunas. Šventę rengianti viešoji įstaiga "Hanza Kaunas 2011" pristatė savo viziją, kokiose miesto vietose ir kokie renginiai vyks 2011 m. gegužės 19–21 d.

Viduramžiais klestėjusi Hanzos miestų sąjunga dabar vienija 167 miestus iš penkiolikos šalių. Kasmet šių miestų atstovai susirenka viename kuriame nors pasirinktame mieste. 1995 m. Kaunas laimėjo teisę organizuoti 2011 m. tarptautinę Hanzos miestų sąjungos šventę.

2005-aisiais tarptautinės Hanzos dienos vyko Kaunui giminingame Estijos mieste Tartu. Atsižvelgdami į estų patirtį organizatoriai tikisi Kaune sulaukti daugiau kaip šimto Hanzos miestų sąjungos atstovų ir apie 250 tūkst. šventės svečių. Pirminiais skaičiavimais, tarptautinis renginys kainuos apie 1,7 mln. litų, tačiau organizatoriai neabejoja, kad Kaunas gaus ir nemažai pajamų.

"Tik pabuvoję tokiose šventėse kitose šalyse mūsų politikai atsitokėja ir supranta, koks tai svarbus ir didelis renginys ne tik miestui, bet ir valstybei. Kol kas to valdžios dėmesio ir susikalbėjimo mums labai trūksta", – neslėpė A.Žiurauskas.

Vertina kitų patirtį

"Tokiose šventėse jaučiama viduramžių dvasia. Įspūdis nepakartojamas", – pasakojo tarptautinėse Hanzos šventėse Suomijoje ir Estijoje dalyvavęs miesto tarybos narys Justinas Krėpšta. Miesto tarybos narys viliasi, kad po dvejų metų Kaune vyksiantis renginys išgarsins miestą.

"Kaune trejus metus iš eilės vyko Hanzos dienos. Yra įdirbis ir patirties. Einame gera linkme", – įsitikinęs J.Krėpšta. Jis neabejoja, kad Kaunas taip pat gali surengti įdomią ir žmonėms patrauklią šventę, o Viduramžiai yra puiki renginio tema.

Birželio pradžioje tarptautinės Hanzos dienos rengiamos Velikij Novgorode, Rusijoje. Į šventę vyks keli miesto politikai, savivaldybės administracijos atstovai ir 2011-ųjų renginio organizatoriai. "Grįžę jie dalijasi įspūdžiais. Tikimės, kad tai paskatins mūsų valdžią labiau rūpintis šventės organizavimu", – viliasi A.Žiurauskas.

Rūpi ne tik šventė

Kaunas į šventę atvykusiems svečiams turi prisistatyti kaip patrauklus miestas, kuriame smagu leisti laiką. Pasak "Hanza Kaunas 2011" vadovo Dariaus Rumšo, vienas pirmųjų uždavinių bus sutvarkyti būsimos šventės vietas.

"Beveik visi renginiai vyks Senamiestyje. Kai kurie pastatai čia ne tik atrodo baisiai, bet ir kelia grėsmę žmonėms. Jeigu jau šventė vadovaujasi šūkiu "Prisiminti, atkurti, didžiuotis", į Kauną atvykę svečiai iš kitų šalių gali pasiteirauti, kodėl mes jų neatstatome", – pastebėjo A.Žiurauskas.

Nesibaigiantys teismai dėl buvusios žydų ligoninės A.Jakšto gatvėje ir toliau neleidžia tvarkyti griūvančio pastato, kuris darko miesto veidą. Muziejaus gatvėje organizatoriai norėtų rengti daržovių turgų, tačiau ten riogso sudegę sandėliai.

Nerimą kelia Lietuvos dailės akademijai perduotas pastatas Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe. Apleisto pastato kampas atsiveria į Rotušės aikštę, kuri taps šventės centru. Joje turėtų veikti kitų Hanzos miestų paviljonai, o pačioje rotušėje ketinama atidaryti visą parą veiksiantį šventės informacijos centrą.

Kol kas nėra tikslaus grafiko, kaip vyks Kauno pilies atstatymo darbai. "Jeigu šventės metu pilyje ir aplink ją vyks rekonstrukcijos darbai ir kasinėjimai, daug prarasime", – įspėjo D.Rumšas.

Miesto valdžia kol kas negali atsakyti, ar šios problemos bus išspręstos iki tarptautinių Hanzos dienų. "Jeigu dėl žydų ligoninės ir toliau vyks teismai, pastatas gali sugriūti nesulaukus sprendimo. Mes negalime nieko daryti", – pastebėjo darbo grupei vadovaujantis miesto vicemeras Rimantas Mikaitis. Jis pažadėjo pasirūpinti, kad pilies atstatymo darbai neužtruktų.

Kitąmet už Europos Sąjungos regioninės dimensijos lėšas rengiamasi įrengti pilies prieigų ir Santakos parko takų apšvietimą. Mažai vilčių, kad Dailės akademijai priklausantis pastatas šventės svečius pasitiks pasikeitęs.

"Jei miestas nusprendė rengti šventę, ją turi kurti visi: nuo žurnalisto iki šlavėjo. Kol kas atrodo, kad tai tik kelių organizatorių reikalas", – apgailestavo A.Žiurauskas.