Pereiti į pagrindinį turinį

Ar įstatymas pažabos purviną kraujo verslą?

Ar įstatymas pažabos purviną kraujo verslą?
Ar įstatymas pažabos purviną kraujo verslą? / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Priimtas sprendimas: nuo kitų metų pelno siekiančios įmonės kraujo donoryste verstis nebegalės. Ar tai reiškia, kad donorų kraujas bus skirtas tik gyvybėms gelbėti, ar ir toliau, nepaisant teisės aktų, išliks masinančia verslo rūšimi?

Neabejoja: niekas nesikeis

Kauno centre veikiančiam Kraujo donorystės centrui dabar neramios dienos. Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų kraujo donorystės veikla galės užsiimti tik pelno nesiekiančios organizacijos. Kraujo donorystės centras – vienintelė Lietuvoje tokia veikla užsiimanti privati bendrovė, visos kitos oficialiai – pelno nesiekiančios viešosios įstaigos.

Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad pelno siekimas negali būti siejamas su kraujo donoryste, nes tai skatina nesąžiningą, o kartais ir žmonėms pavojų galinčią kelti konkurenciją.

„Siekis gauti didelį pelną gali skatinti nešvarius veiksmus“, – įsitikinęs viceministras Audrius Klišonis.

„Neįsivaizduoju, ką tas įstatymas gali pakeisti. Kraujo donorystės veiklą vykdančios įmonės ir toliau konkuruos tarpusavyje“, – net neabejoja privataus Kauno kraujo donorystės centro vadovas Artūras Jonas Venslauskas.

Įstatymas vienai bendrovei

Pirminėje donorystės verslą reguliuojančių įstatymų versijoje buvo numatyta leisti donorų kraują rinkti tik valstybinių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, eliminuojant privatų sektorių. Vėliau ši nuostata dingo. Kraujo donoryste užsiimančias viešąsias įstaigas leista steigti ir privatiems asmenims.

Sveikatos viceministras A.Klišonis negalėjo pasakyti, kurioje įstatymo pataisų rengimo stadijoje ir kieno iniciatyva privačiam verslui buvo atvertos durys į donorystę. Vis dėlto viceministras pripažino, kad ši pataisa naudinga tik Kraujo donorystės centrui.

Šis ja ir pasinaudojo, pradėjęs įmonės reorganizaciją į viešąją įstaigą.

Jei perorganizuoti centro iš uždarosios akcinės bendrovės į viešąją įstaigą nepavyktų, A.J.Venslauskas pasirūpino atsarginiu variantu – praėjusį mėnesį buvo įsteigta viešoji įstaiga Kauno kraujo centras, kuriai vadovauja artimas A.J.Venslausko bendražygis Rimgaudas Šepetys.

Ministerija pasitraukė

Iki praėjusių metų rudens 49 proc. Kraujo donorystės centro akcijų valdė Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau ji savo vaidmeniu bendrovės valdyme nebuvo patenkinta.

„Bendrovėje buvo apribotos Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip mažojo akcininko, teisės, taigi reikėjo bene ketverius metus bylinėtis. Galutinį ministerijai palankų sprendimą teismas priėmė tik šių metų pavasarį“, – pasakojo viceministras A.Klišonis.

Nusprendus kraujo donorystę atskirti nuo pelno vaikymosi, ministerija iš veiklos pasitraukė, nes mano, kad Kraujo donorystės centras yra pasmerktas nuostolingai veiklai. Juolab kad šiuo metu bendrovę slegia skolos, o teisėsaugininkai areštavo dalį turto.

Todėl valdininkai sukluso, kai neseniai paaiškėjo, kad 49 proc. akcijų perka daugiausia – 499 tūkst. litų – už jas aukcione pasiūlęs A.J.Venslauskas. Negi jis investavo į nuostolingą veiklą?

Gali imti slėpti pelną

„Žinoma, kad už dyką nedirbsime. Dirbsime už atlyginimus. Iš esmės jokio pasikeitimo nėra, nes ir iki šiol pagal susitarimą akcininkai sau neišmokėdavo jokio pelno. Visas pelnas būdavo išleidžiamas įrangai įsigyti“, – teigė A.J.Venslauskas.

„Negalėjau rizikuoti ir leisti akcijas įsigyti bet kam. O jei jas būtų nupirkęs žmogus, kuris nėra suinteresuotas vykdyti kraujo donorystės veiklą? Jei jį domintų, tarkime, tik pastatai Kauno centre? Paskui ką, reikėtų su juo kariauti?“ – tęsė A.J.Venslauskas.

Jo oponentai sąžiningu Kraujo donorystės centro vadovo darbu netiki. Jie mano, kad pelnas bus slepiamas arba gaunamas kitu keliu.

Esą kraujo donoryste oficialiai galės užsiimti neseniai A.J.Venslausko bendražygio R.Šepečio įsteigtas Kauno kraujo centras, o ranka rankon dirbantis A.J.Venslausko Kraujo donorystės centras toliau surinks plazmą.

Nuo Naujųjų metų įsigaliosiantys teisės aktai privačioms bendrovėms plazmos verslu užsiimti nedraudžia. Tiesa, A.J.Venslauskas teigia, kad šiuo metu plazmos perdirbimo verslas Lietuvoje nepelningas.

Auga ŽIV grėsmė?

Viceministro A.Klišonio žiniomis, didžiojoje dalyje ES valstybių kraujo donorystės veikla patikėta vienai visos šalies mastu veikiančiai pelno nesiekiančiai organizacijai.

Lietuvoje donorystės veikla užsiima kelios įstaigos, tačiau iš esmės dėl donorų kraujo pliekiasi dvi: valstybinis Vilniuje veikiantis Nacionalinis kraujo centras ir kauniečių Kraujo donorystės centras.

Šalies ligoninės kraują yra priverstos pirkti viešųjų pirkimų principu – iš tų, kurie siūlo pigiausiai. Todėl tarpusavyje konkuruojantys kraujo centrai priversti taupyti mažindami kraujo komponentų gamybos sąnaudas.

Šiuo metu Lietuvoje verda aistros, nes aktyviai diskutuojama apie tai, kad išlaidas mažinantys donorystės centrai naudoja pigesnius, bet ne tokius patikimus kraujo tyrimo metodus. Todėl padidėja tikimybė, kad donorų kraujyje nebus nustatytas ne tik hepatitas, bet ir ŽIV.

Kokteilis iš 24 komponentų

Lietuvoje naudojami du kraujo tyrimo metodai. Pagal vieną metodą kiekvieno donoro kraujo mėginys tiriamas individualiai, pagal kitą – į vieną kaupinį supilama daug skirtingų donorų kraujo mėginių.

Teigiama, kad antrasis metodas nepatikimas. Į vieną indą supylus iki 24 donorų kraujo mėginių ir darant tyrimą, hepatito B nustatymo galimybė sumažėja iki devynių kartų, tikimybė praleisti kraujyje tūnantį ŽIV padidėja iki 35 kartų, o hepatito C virusą – net iki 57 kartų.

 

Kraujo donorystės centras naudoja antrąjį metodą – kai viename inde sumaišoma iki 24 mėginių. Tačiau Kraujo donorystės centro vadovas A.J.Venslauskas tvirtina, kad toks metodas nekelia jokio pavojaus. Jam pritaria ir sveikatos apsaugos viceministras.

„Tokiu metodu kraujas tiriamas ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje, daugybėje kitų šalių“, – kalbėjo A.Klišonis.

Įžvelgia konkurentų klastą

„Per tiek metų, kiek dirbame, nė karto nebuvo taip, kad pateiktume nekokybiškų kraujo komponentų ar blogai ištirtą kraują. Visi kilę skandalai susiję su Nacionaliniu kraujo centru“, – sakė A.J.Venslauskas.

Dėl Nacionalinio kraujo centro tiekiamo kraujo skandalas kilo pernai, kai buvo pranešta, kad centras ligoniams tiekia kraują, kuriame hemoglobino du kartus mažiau, nei reikalaujama.

Antrą kartą Nacionalinio kraujo centro vardas buvo linksniuojamas visai neseniai, kai paaiškėjo, kad ligoniui galėjo būti supiltas ŽIV užkrėsto donoro kraujas.

Nacionalinis kraujo centras teigia, kad pirmasis skandalas – nešvaraus konkurencinio karo su Kraujo donorystės centru rezultatas.

Tokiais pat kaltinimais atsišaudo ir A.J.Venslauskas. Jis teigia, kad apie neva nepatikimą jo vadovaujamos įstaigos naudojamą kraujo tyrimą paskalas paskleidė Nacionalinis kraujo centras, taip bandydamas nukreipti dėmesį nuo savojo skandalo ir dar sykį įgelti pagrindiniam konkurentui.


Įtarimų šešėlis

Kraujo donorystės centru yra susidomėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pareigūnų teigimu, centras, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką ir neturėdamas reikiamų leidimų, galėjo parduoti kraujo plazmą.

2007–2009 m. iš Lietuvos į Austriją vežamos kraujo plazmos dokumentuose buvo nurodyta, kad kraujo plazma išvežama perdirbti, tačiau, pagal įtarimus, ji buvo parduota, taip padarant didelę žalą valstybei.

STT teigimu, iš šios veiklos Kraujo donorystės centras gavo beveik 6 mln. litų pajamų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų