Ministerijos jau pradeda siuntinėti klausimus savivaldybėms dėl 2014–2020 m. ES paramos prioritetų, bet nuolat pertvarkomoje Kauno administracijoje šie raštai patenka ne ten, kur reikia.
Klaidžioja po kabinetus
Kauno savivaldybės tarnautojai neoficialiai kalba, kad per nuolatines administracijos struktūros reformas ministerijų raštai dėl ES paramos 2014–2020 m. ilgai klaidžioja po kabinetus ir ne visada patenka ten, kur turėtų. Dėl to atsakymai centrinei valdžiai ne visada yra išsamūs ir atspindintys tikrus miesto poreikius.
Štai Aplinkos ministerija neseniai savivaldybėms išsiuntinėjo raštus, klausdama, kokias apleistas, neprižiūrimas teritorijas jos norėtų atgaivinti ir paversti poilsio vietomis. Centrinė valdžia taip pat domėjosi, kur reikėtų plėtoti dviračių takus, sutvarkyti buvusias gamyklas, griuvėsius.
Panašių klausimų pateikė ir Vidaus reikalų ministerija. Tik jos rašto pavadinime buvo žodžiai „Regioninė plėtra“, todėl dokumentas perduotas Plėtros programų ir investicijų skyriui. Kitas dokumentas, pavadintas „Dėl teritorijų planavimo krypčių finansavimo“ vien dėl žodžio „teritorijų“ atsidūrė Urbanistikos skyriuje.
Architektai tapo gamtininkais
Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė, kad minėtame rašte jų skyriui aktualu buvo tik tai, kaip apleistas gamyklas paversti patraukliomis viešosiomis erdvėmis. „Bėda ta, jog visi apgriuvę pramoniniai kompleksai turi savininkus ir savivaldybė ten nieko negali nuveikti“, – apgailestavo N.Valatkevičius.
Kiti ministerijos klausimai apie dviračių takų plėtrą, apleistų dykynių sutvarkymą labiau tiktų Aplinkos apsaugos ar kitam miesto plėtra besirūpinančiam skyriui.
Urbanistams tenka atsakyti ir į klausimus, kur numatyti saugotinų augalų ar gyvūnų buveines, nors bendrajame miesto plane sužymėti parkai, miškų zonos. O kokias buveines ten numatyti, turėtų spręsti gamtosaugininkai.
Gaivins ir Aleksotą
Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis pripažino, kad Aplinkos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atsiųsti klausimai labai panašūs, tačiau skirtinguose skyriuose atsidūrė dėl kitokių pavadinimų. „Atsakyme Vidaus reikalų ministerijai akcentavome Aleksotą, kur labai daug erdvių, kurias reikia tvarkyti: ten ne visur išvedžiotas vandentiekis, yra nemažai žvyrkelių, apleistų žaliųjų plotų“, – vardijo V.Grinis.
Taip pat savivaldybė tikisi už ES lėšas atgaivinti ir Žaliakalnį. „Ten galėtų būti tiesiami dviračių takai, būtina tvarkyti funikulieriaus prieigas, taip pat reikia užbaigti tvarkyti Prisikėlimo bažnyčios aplinką“, – mano V.Grinis.
Be ES lėšų neišsiversime
Kauno miesto tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narys Arvydas Garbaravičius įsitikinęs, kad miestas savo jėgomis niekaip nesugebės bent kiek apsitvarkyti. „Todėl tam reikalingas didelis dėmesys ES projektams. Norėtųsi, kad savivaldybės administracijoje būtų daugiau kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų, kurie nepramiegotų ES milijonų“, – kalbėjo A.Garbaravičius.
Jis vylėsi, kad ES parama padės baigti tvarkyti ir Prisikėlimo bažnyčios aplinką. „Čia nuolat telkšo balos, todėl iš Vyriausybės tikimės gauti lėšų bent grindiniui, o kitiems darbams reikės rengti projektus ES paramai“, – sakė A.Garbaravičius.
Komentaras
Rimvydas Palys
Architektas urbanistas
Visų pirma reikėtų spręsti svarbiausias ir globalines miesto urbanistines problemas. Tai būtų ilgalaikiai projektai, kurie išryškintų Kauno savitumus, darytų jį patrauklesnį, padėtų spręsti įsisenėjusias bėdas.
Vienas iš svarbiausių Kauno savitumų – dvi didžiausios Lietuvos upės ir miestą juosiantys šlaitai. Reikėtų atgręžti miestą į upes, grąžinti jas gyventojams, tačiau nieko nedarome, netgi sunaikinome tai, ką turėjome.
Pavyzdžiui, gražus kairysis Neries krantas su buvusiais paplūdimiais barbariškai sunaikintas užpilant jį žemių pylimu. Ties miesto centru buvusi įspūdinga garlaivių įlanka su plačiu kanalu Nemuno saloje taip pat sunaikinta.
Beatodairiškai išplatintas Karaliaus Mindaugo prospektas galutinai atkirto miestą nuo upės. Ištaisę tas klaidas, suteiktume Kauno centrui išskirtinių bruožų.
Reikėtų kurti visa miestą apimantį dviračių takų tinklą, panaudoti ir šlaitų viršutines briaunas, nuo kurių atsivertų netikėtų Kauno panoramų.
Senai laikas išvaduoti šiaurinę Senamiesčio dalį nuo Šauklių, Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvėmis dundančio transporto. Dėl to ši Senamiesčio dalis yra mirusi.
Galų gale miegamieji rajonai, kur žmonės kasdien kankinasi, negalėdami kiemuose rasti vietos automobiliams, todėl išvažinėja gazonus, pykstasi. Ten turėtų būti ilgalaikė kompleksinė gyvenamųjų rajonų renovavimo programa, apimanti tiek vidaus erdves, tiek pačius pastatus. Galbūt kai ką reikėtų ir nugriauti, gal kai ką pastatyti naujai, išvaduojant gyventojus nuo nykaus chruščiovinio palikimo, suteikiant gyvenamiesiems rajonams patrauklumo. Tuo keliu jau einama Europoje.
Toks pertvarkos kelias gal iš pirmo žvilgsnio negreitai pastebimas, tačiau teisingas. Tai sumažintų socialinę atskirtį tarp pasipūtusių naujųjų turtuolių individualių namų savininkų ir miegamųjų rajonų gyventojų.
Naujausi komentarai