Įpusėjantys archeologiniai kasinėjimai Kauno pilies teritorijoje pildo istoriją. Atkasto pirmosios pilies bokšto fragmentas parodė, kad jie buvo ne kvadrato, o kitokios formos.

Rezgasi nauja intriga

"Atkasėme vieną seniausių Lietuvoje mūrų, už jį senesnis tikriausiai - tik Senuosiuose Trakuose, gal dar Vilniuje kažkas yra. Drąsiai galima sakyti, kad susiduriame su visiškai žila senove", - su "Kauno dienai" naujausiomis žiniomis pasidalijo Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius, vadovaujantis kasinėjimams.

Pasak jo, pirmosios pilies bokšto mūras yra įdomiausias radinys. 1994 m. bokšto mūras buvo aptiktas kitoje bastėjos pusėje.

"Šiuo metu vėl rezgasi nauja intriga. Remiantis 1994 m. kasinėjimų išvadomis, buvo galvojama, kad pirmosios pilies bokštas buvo kvadratinis. Dabar ši versija keičiasi, kas bus toliau - pamatysime maždaug po mėnesio, kai atkasime daugiau. Man atrodo, rasime labai įdomų dalyką", - žadėjo archeologas.

Bokštai buvo perstatyti

Pirmoji pilis, kaip teigė A.Žalnierius, statyta 1358-1361 m. Kai kryžiuočiai 1362 m. sugriovė pirmąją Kauno pilį, buvo nugriautos pilies sienos ir bokštai, pastarieji stovėjo gynybinio griovio dugne. Po to, kai buvo statoma antroji pilis, likę bokšto mūrai susilygino su šlaitu, todėl jis eina įstrižai.

A.Žalnierius šyptelėjo, kad paveldas egzistavo ir XV a. Maždaug po 50 metų statant antrąją pilį, buvo naudojami pirmosios pilies mūro likučiai, nereikėjo naujų pamatų. Kai kur buvo likusi iki 2 m aukščio siena, buvo išlaikytas pirmosios pilies planas. Tik bokštai pakeitė vietą, nes anksčiau jie buvo griovyje. Tai, kad bokštai buvo statomi kiek kitoje vietoje, lėmė pasikeitusi gynybinė sistema.

Rado strėlių antgalių

Skverbiantis į žemę gilyn, prie bastėjos rasta metalinių strėlių antgalių. Archeologas neabejoja, kad jie priklausė kryžiuočiams.

"Radome sluoksnius, kada buvo nugriauta pirmoji pilis. Po griuvėsiais - puolimą įrodantys radiniai. Dalį strėlių surinko, sulūžusias, matyt, paliko ir jos liko palaidotos", - spėliojo A.Žalnierius. Rasti antgaliai nukalti iš plieno, priklausė arbaleto strėlėms.

Tačiau vienas antgalis didesnis už likusius. Archeologo aiškinimu, ši strėlė tikriausiai buvo leidžiama ne iš rankos, o iš specialaus įrenginio, panašaus į šiuolaikinį kulkosvaidį. Taigi pastarasis radinys - labai retas.

Archeologai teigė atlikę apie trečdalį darbų, gilyn įsiskverbta apie 4 m.

"Atradome prieš pilį buvusios gyvenvietės sluoksnius - tai I tūkstantmečio po Kristaus pabaiga. Iš šio laikotarpio radinių negausu - keletas keramikos šukių. Pilis statyta ne tuščioje vietoje. Čia buvusi gyvenvietė ypatingai neišsiskyrė iš esančių Vidurio Lietuvoje", - pasakojo A.Žalnierius, kasinėjimuose prie pilies dalyvaujantis jau septintą kartą. Jo vertinimu, gyvenvietė prie Neries buvo nemaža. Jos sluoksnių randama visos pilies teritorijoje ir manoma, kad ji tęsėsi iki dabartinės A.Jakšto gatvės.