Ji rekomendavo rūmams atsisakyti dalies funkcijų arba veiklos ir peržiūrėti reguliavimą.

Anot Konkurencijos tarybos, rūmai, organizuodami architektų kvalifikacijos tobulinimo kursus, konkuruoja su kitais rinkos dalyviais.

„Kadangi rūmai turi teisę tikrinti, ar kitų rengiami kursai atitinka reikalavimams, taip sudaromos prielaidos jiems veikti neobjektyviai ir piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis tam, kad susikurtų palankesnes sąlygas veikti rinkoje, palyginti su kitais jos dalyviais“, – teigiama pranešime.

Konkurencijos tarybos teigimu, rūmams pavaldžių Regioninių architektų tarybų nariai, kurių dauguma yra architektai, gali būti suinteresuoti pateikti neigiamas išvadas dėl projektų, taip pat nevertinti savo rengtų projektų kokybės atžvilgiu.

„Be to, tarybų nariai architektai gali būti ir kitų rūmų organų nariais bei vertinti konkurentų veiklą, pavyzdžiui, architektų atestavimo komisija turi teisę spręsti architekto atestato panaikinimo ir kitus klausimus. Taigi, susiklosto situacija, kad architektų projektų kokybę gali vertinti ir priimti atitinkamus sprendimus toje pačioje rinkoje veikiantys architektai, todėl gali kilti interesų konfliktas ir būti pažeistas sąžiningos konkurencijos principas“, – teigiama pranešime.

Konkurencijos taryba rekomendavo Architektų rūmams ir už jų priežiūrą atsakingai Aplinkos ministerijai peržiūrėti teisinį reguliavimą, kuris gali kelti interesų konfliktą ir pažeisti Konkurencijos įstatymą.

Lietuvos architektų rūmai teigia atsižvelgsiantys į Konkurencijos tarybos rekomendacijas ir pastabas. Pasak rūmų pirmininkės Daivos Veličkaitės, atsisakyti kvalifikacijos tobulinimo kursų kliūčių nėra.

„Taryba įvertino argumentus dėl kursų rengimo ir nemato kliūčių šios funkcijos atsisakyti, tačiau pirmiausiai svarbu užtikrinti, jog architektai turėtų galimybes tobulinti kvalifikaciją. Rūmai planuoja susitikimus su asociacijomis, mokymo įstaigomis, kurias ragins aktyviau imtis šios veiklos, siekiant architektams užtikrinti kuo platesnes pasirinkimo galimybes“, – pranešime teigė rūmų pirmininkė.

Pasak jos, taip pat planuojama svarstyti rūmų statuto pakeitimus dėl tų pačių architektų dalyvavimo keliuose valdymo ir veiklos organuose.

„Praktika parodė, kad tokia tvarka kelia abejonių visuomenei, o keitimui pritaria ir patys nariai. Atitinkami rūmų statuto pakeitimai bus svarstomi narių susirinkime“, – teigiama pranešime.

D. Veličkaitės teigimu, rekomendacijas dėl Regioninių architektūros tarybų bei atestavimo veiklos Konkurencijos taryba pateikė neįvertinusi, jog tai yra savireguliacijos mechanizmai. Todėl tarybų veiklos stabdyti neplanuojama.

„Mūsų vertinimu, nebuvo įvertinta pati profesinės savivaldos esmė, paremta visuotiniu narių dalyvavimu ir jų savireguliacijos bei savipriežiūros principais. Regioninių architektūros tarybų sudėtį apibrėžia Architektūros įstatymas, šiuo metu mes nematome galimybės jo neįgyvendinti. Kartu tikime, kad būtent kvalifikuoti architektai ir yra tie specialistai, kurie gali nagrinėti ir vertinti architektūros kokybę. Rūmai neplanuoja stabdyti tarybų veiklos“, – pranešime teigė ji.

Architektų rūmų pirmininkės nuomone, nors Regioninėse tarybose bei kitose rūmų veiklose dalyvauja tie patys architektai, jų sprendimų objektyvumą užtikrina numatyta atsakomybė.

„Įstatymuose ir rūmų statute numatytos atsvaros priemonės – visuotiniai rinkimai, suinteresuotų narių nusišalinimas, atsakomybė už teisės aktų bei profesinės etikos pažeidimus, taip pat ir pačių rūmų teisinė atsakomybė už priimtus neteisėtus ar nepagrįstus sprendimus. Dedamos maksimalios pastangos, kad visi šie mechanizmai veiktų“, – teigė D. Veličkaitė.