Vilniaus savivaldybės planuojami kolumbariumai Karveliškių ir Sudervės kapinėse, pasak verslininkų, turėjo būti įrengti jau vakar. Tačiau geriau vėliau negu niekada.

Vietos sparčiai mažėja

Po 3–5 metų Vilniuje gali pritrūkti žemės sklypų kapinėms plėsti. Tiek Karveliškių, tiek Sudervės kapines nuo perpildymo gali išgelbėti tik kolumbariumai, kuriuose įrengtos specialios kriptos priglaustų išėjusių anapilin pelenus.

Pasak Vilniaus savivaldybės atstovų, jau kitą savaitę sostinės tarybai bus teikiami kolumbariumų statybos konkurso nuostatai. Juose numatyta, kad konkurso laimėtojas turės parengti projektus, juos suderinti, gauti statybas leidžiantį dokumentą ir nuo tos dienos per 12 mėnesių kolumbariumus pastatyti. Lėšų savivaldybė neskiria, viskas turės būti atlikta investuotojų pinigais.

Kolumbariumas Sudervės kapinių teritorijoje būtų statomas griūvančios tvoros vietoje, o Karveliškių kapinėse – žaliojoje zonoje.

Norinčių kremuotis daugėja

Ritualinių paslaugų įmonės „Bayerperibalita“ vadovas Vitas Griūnas įsitikinęs, kad sostinės valdžios noras kurti kolumbariumus yra ne duoklė madai, o seniai pribrendusi būtinybė. Prieš keletą metų savo mirusius artimuosius kremuoti pageidaudavo tik 1–2 proc. žmonių, bet šiuo metu situacija keičiasi.

„Didžiojoje dalyje didmiesčių trūksta vietos kapinėse, o kremuojamų žmonių skaičius nuolat auga. Anksčiau ši procesą stabdė techniniai dalykai – Lietuvoje nebuvo krematoriumo, bet dabar šita problema išspręsta“, – dėstė V.Griūnas. Tačiau trūksta vietų urnoms laidoti.

Reikia didelių investicijų

Kol kas Vilniuje įrengtų veikiančių kolumbariumų nėra. Labiausiai pažengusios statybos yra Liepynės kapinėse, tačiau kol kas urnų saugoti jame niekas nepriima. Pasak V.Griūno, kolumbariumo įrengimas reikalauja didelių finansinių išteklių ir retas verslininkas drįsta investuoti į rizikingą verslą.

„Jeigu man sako, kad už 100 tūkst. litų galima įrengti 300 kriptų, tai nesąmonė. Už tokius pinigus nebent gerus pamatus išliesi. Kolumbariumų statyba – tai tikrai brangus malonumas ir bent jau konkursas turėtų vykti skaidriai, kad tokie projektai judėtų į priekį“, – kalbėjo verslininkas.

Teigiama, kad vienos kriptos pastatymas kainuoja iki 4 tūkst. litų.

Mirtis buvo tabu

V.Griūnas įsitikinęs, kad sovietmetis smarkiai pakenkė kremavimo plėtrai Lietuvoje, nors mirusiojo kūno deginimo tradicija mūsų krašte turi labai senas tradicijas.

„Laidojimo būdas užkasant į žemę yra visiškai neracionalus, tačiau sovietmečiu apie laidojimą ir mirtį niekas nenorėjo kalbėti. Tai buvo tabu. Dabar pasikeitė laikai ir, manau, pats laikas grįžti prie kremavimo. Juk tai istoriškai mums artimas laidojimo būdas. Prisiminkime LDK laikus, kai mirę kunigaikščiai buvo pagarbiai deginami ant laužų“, – pasakojo V.Griūnas.

Lietuva šiuo metu, anot verslininko, atrodo beviltiškai atsilikusi nuo aplinkinių valstybių. Pavyzdžiui, Čekijoje kremuojama 85 proc. mirusiųjų. Net katalikiškoje Lenkijoje pastaruoju metu tai daroma 30–40 proc. atvejų.

„Anksčiau tam prieštaravo bažnyčia, neva kaip tas žmogus prisikels, jeigu jis pelenais pavirto. Tačiau dabar šis klausimas taip pat išspręstas. Be to, kad ir toje pačioje Lenkijoje naudojamas šachtinis laidojimo būdas, kai į tą pačią vietą gali būti laidojami 4–5 žmonės. Pas mus ir to nėra. Todėl Karveliškių kapinės veiks 20 metų trumpiau už panašaus ploto kapines Lenkijoje“, – aiškino pašnekovas.

Kolumbariumų plėtra

Praėjusių metų lapkritį pradėjus veikti pirmajam krematoriumui Kėdainiuose, Lietuvos didmiesčių valdžia vis dažniau prabyla apie kolumbariumų – statinių, kuriose būtų saugomi kremuotų palaikų pelenai, – įrengimą kapinėse.

Šiuo metu veikiantį kolumbariumą galima pamatyti tik Klaipėdoje, Lėbartų kapinėse. Jis buvo pastatytas 2006 m. Tačiau visos 167 jame esančios kriptos jau užimtos. Šiuo metu uostamiesčio valdžia svarsto apie naujų kolumbariumų įrengimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse.

Apie galimybę įrengti net septynis kolumbariumus prabilo ir Kauno valdžia. Planuojama, kad pirmieji kolubariumai Romainių ir Petrašiūnų kapinėse galėtų atsirasti iki ateinančių Vėlinių.

Kolumbariumą norėtų turėtų ir Šiauliai bei Vilnius.