Į asmeninius telefonus ir elektroninio pašto dėžutes plūstantys reklaminiai pasiūlymai erzina dažną, tačiau retas susimąsto, kad tokio tipo reklama dažnai yra nelegali, o jos platintojus galima sudrausminti.

Pažadino dėl maisto

Kaunietis Marius Eigminas „Kauno dienai“ pasakojo, kad praėjusį ketvirtadienį telefonas jį pakėlė 7 val. Apie naują trumpąją žinutę pranešusio signalo pakeltas vyras šoko iš lovos, nes nėra pratęs, kad taip anksti kas nors jam skambintų ar rašytų trumpąsias žinutes.

„Pirmoji mintis buvo, kad gal kas nors svarbaus ar negero atsitiko, o pasirodo, vienas restoranas savo maisto siūlo. Tfu!“ – pyko M.Eigminas.

Vyras ketino paskambinti žinutės siuntėjui ir jį paauklėti, tačiau jokių siuntėjo kontaktinių duomenų žinutėje nenurodyta.

„Esu ne Lietuvoje. Visą dieną vairuosiu automobilį ir nieko šiuo klausimu atsakyti negaliu. Skambinkite kitą savaitę“, – penktadienį nedaugžodžiavo reklamuoto restorano direktorius.

Asmens telefono numerio neprivaloma saugoti kaip asmens kodo, tačiau pagal įstatymą numeris yra asmens duomuo, tad jo nei kažkam dalyti, nei jo saugoti be savininko leidimo negalima.

Nelegalios paslaugos – atvirai

Patys restorano darbuotojai žinučių nesiuntinėjo. Ši paslauga buvo užsakyta panašias reklamines paslaugas teikiančiose bendrovėse. Reklamą trumposiomis žinutėmis kai kurios įmonės siūlo gana atvirai.

„Galime žinutes išsiųsti tik jūsų pateiktos klientų duomenų bazės numeriais. Mūsų turimų numerių savininkų nesinori erzinti“, – paklaustas apie galimybę trumposiomis žinutėmis reklamuoti Kaune veikiantį restoraną, atsakė bendrovės direktorius Justinas Petraitis.

Restorano darbuotoju apsimetusiam „Kauno dienos“ žurnalistui pasiskundus, kad restorane turima klientų duomenų bazė labai skurdi, direktorius paprašė atsiųsti elektroninį laišką su konkrečiais pageidavimais.

„Pasvarstysime įvairius variantus, pažiūrėsime, ką galime pasiūlyti“, – sakė jis.

Bendrovė savo svetainėje giriasi turinti per 300 tūkst. abonentų sutikimų gauti reklaminę informaciją telefonu. Gali būti, kad bendrovė išties turi sąrašą abonentų, kurie yra kur nors kada nors sutikę gauti kokią nors reklamą telefonu. Tai nereiškia, kad reklamines žinutes tiems asmenims gali siuntinėti visi iš eilės.

„Jeigu žmogus sutinka gauti reklaminę informaciją iš kokios nors konkrečios įmonės, tai dar nereiškia, kad jam galima siųsti kitų įmonių pasiūlymus. Reikia gauti naują leidimą“, – aiškino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vyr. specialistė Aurelija Grikinaitė.

Reikia specialaus leidimo

A.Grikinaitė mano, kad bendrovę būtų galima nubausti ir už neteisėtą privačių asmenų duomenų kaupimą. Tokius duomenis kaupti galima tik gavus Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą. Tokio leidimo tikrai nepavyks gauti, jei kaip tikslas kaupti duomenis bus nurodytas reklaminių paslaugų teikimas.

„Turi būti aiškus duomenų kaupimo tikslas. Pavyzdžiui, universitetas gali prašyti leidimo kaupti studentų telefonų numerius, kad galėtų jais išsiųsti kokią nors su studijomis susijusią informaciją. Tokiu atveju leidimas gali būti išduotas, bet tikslas negali būti siuntinėti reklamines žinutes“, – aiškino A.Grikinaitė.

Tiesa, A.Grikinaitė pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra individualus. Yra pažeidimas ar jo nėra, neretai galima atsakyti tik po tyrimo.

Gresia tūkstantinės baudos

„Nervina mane visos tos žinutės. Nespėju skaityti kelių prekybos centrų siunčiamų reklamų“, – skundėsi kaunietė Šarūnė Dambrauskienė. Moteris nepatenkinta kone kasdien gaunamomis trumposiomis žinutėmis, skelbiančiomis apie įvairias nuolaidas prekybos centruose.

Dažnai tokie skundai būna nepagrįsti, nes paaiškėja, kad skundų autoriai yra įsigiję įvairių prekybos centrų nuolaidų korteles ar dalyvavę kokiose nors akcijose. Pildydami anketą jie būna nurodę ne tik savo telefono numerį, bet ir neatkreipę dėmesio į punktą, kurį reikėjo pažymėti, jei reklamos telefonu yra nepageidaujamos.

Jei nepageidaujamą informaciją gavęs asmuo reikalauja jam nebesiųsti tokio pobūdžio naujienų, jų siuntėjas privalo šio noro paisyti. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į VDAI, kurios specialistai pradės tyrimą. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidėjams gali grėsti bauda nuo 500 iki 1 000 litų. Už pakartotinį pažeidimą gresia dviguba bauda.

Nuo nepageidaujamų reklamų gina ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurios specialistai pastebi, kad šiais metais skundų dėl elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis gaunamos nepageidaujamos reklamos padaugėjo. Už reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą įmonėms gali būti skiriamos net tūkstantinės baudos. Šiais metais nubausti keli juridiniai asmenys.

Privalo atsiklausti

Dažniausiai tyrėjų sučiupti neteisėtai reklamines žinutes siunčiantys asmenys teisinasi, kad telefono numeris buvo sugeneruotas specialiu įrenginiu ir nėra susietas su jokiu žmogumi. A.Grikinaitė patvirtino, kad yra buvę atvejų, kai atliekant tyrimą buvo nustatoma, jog išties buvo naudojamasi generatoriumi. Vis dėlto ir atsitiktinai sugeneruoto telefono numerio savininko privaloma paklausti, ar jis sutinka gauti tam tikro pobūdžio reklaminę informaciją.

„Žinute reklaminius pranešimus siunčiantys asmenys turi siųsti mažiausiai dvi žinutes: pirmiausia paklausti, ar žmogus sutinka gauti reklaminį pranešimą ir, tik gavę teigiamą atsakymą, jį išsiųsti. Neteko girdėti, kad kas nors taip darytų“, – sakė A.Grikinaitė.

Įdomu tai, kad įvairias paslaugas ar produktus telefonu siūlantys pardavėjai leidimo teikti reklaminę informaciją ir siūlyti produktą negali to paties skambučio metu. Leidimas turi būti gautas prieš pokalbį, per kurį pateikiamas konkretus pasiūlymas.

Specialistai pataria

Siūlytume asmenims, dalyvaujant loterijose ir pildant kortelėse asmens duomenis, pažymėti, kad su jumis būtų susisiekta tik laimėjimo atveju. Taip pat pildant asmens duomenis dėl nuolaidų kortelių išdavimo, pasirašant sutartis, registruojantis interneto parduotuvėse, kitose interneto svetainėse reikėtų atidžiai perskaityti, ar kartu nėra nurodoma, kad pasirašydami jūs sutinkate gauti ir tiesioginės rinkodaros pasiūlymus.

Skaičiai

77 – tiek skundų dėl netiesioginės rinkodaros (skambučiai telefonu, trumposios žinutės, elektroniniai laiškai) VDAI gavo 2010 m.

42 – tiek skundų gauta praėjusiais metais.

21 – tiek skundų gauta šiemet. Daugiausiai tai susiję su reklama elektroniniu paštu.

Šaltinis: VDAI