Atgauti kažkada tėvų, senelių Kaune turėtą žemę ar sulaukti normalios kompensacijos – misija neįmanoma. Šiuo metu savo eilės laukia apie tūkstantis žmonių, o laisvų sklypų tėra 29. Negana to, daugelį jų pretendentai laiko beverčiais.

Siūlo pelkę ir ganyklą

Nuo 1991 m. žemės paveldėtojų eilėje stovintis Romualdas Matelis prieš porą savaičių antrą kartą sulaukė raginimo pasirinkti vieną iš Kaune siūlomų sklypų. Laisvų sklypų sąrašas mažai tesiskyrė nuo to, koks R.Mateliui buvo pateiktas prieš kelerius metus. Geriausi sklypai tiko ganykloms, kiti panašūs į beverčius.

Pavyzdžiui, Ateities pl. pasiūlytas sklypas šalia viaduko per geležinkelį, prie pat bėgių, pelkėtoje ir medžiais apaugusioje teritorijoje.

Vizualiai patraukliausiai atrodė 4 arų dydžio sklypelis Ašigalio g., tačiau paaiškėjo, kad šio sklypo žemės paskirtis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba. Maža to, visą sklypą skrodžia lietaus kanalizacijos tinklų apsaugos zona.

„Jei sklypas būtų prie pramoninės paskirties žemės priskirtas, jį bent parduoti galėtume. O dabar nei namo, nei parduotuvės nepastatysi“, – stebėjosi R.Matelis.

Ne ką geresnis sklypas R.Mateliui buvo pasiūlytas ir, atrodytų, kitoje neblogoje vietoje – Šiaurės pr. Apsidairius vietoje paaiškėjo, kad už garažų užkištas sklypas net nepasiekiamas automobiliu.

„Gal teoriškai ir įmanoma nutiesti kelią, bet jo ilgis sieks apie porą kilometrų. Tik kvailys gali sukišti tiek pinigų, kad turėtų sklypą, kuris ribotųsi su dviaukščio garažo siena. Gerai, jei garažų savininkų bendrija tą sieną leis bent nudažyti“, – juokėsi R.Matelis.

Kompensacija – pasityčiojimas

R.Matelio seneliui priklausė daugiau nei 37 arų dydžio sklypas prie Studentų g.

„Pamenu, kad sovietmečiu tėvas tikėjo, jog Lietuva bus laisva, todėl buvo susirinkęs visus teisę į žemę įrodančius dokumentus. Tad nebuvo juos sunku pateikti, kai buvo pradėtos sudaryti eilės“, – prisiminė R.Matelis.

Po nepriklausomybės atkūrimo vieni pirmųjų į eilę dėl žemės stoję Mateliai nesitikėjo, kad procesas užsitęs taip ilgai. Jie net buvo išbraukti iš pretendentų sąrašų, nes jų nuosavybe tapo ir sovietmečiu šios šeimos naudotas beveik 10 arų sklypas Studentų g. Tarnautojai traktavo, kad to užtenka teisybei atkurti, tačiau teismai nusprendė kitaip.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, be sklypo Studentų g., R.Matelis ir kiti žemės paveldėtojai Kaune pretenduoja į ne didesnius nei 12 arų sklypus. R.Matelis pasiekė, kad Konstitucinis Teismas apsvarstytų, ar teisingai pakeista senoji tvarka, kuri numatė paveldėtojams leisti perleisti didesnius sklypus – iki 20 arų.

Dėl žemės ne viename teismo procese dalyvavęs R.Matelis teigia, kad, nepaisant to, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, jam tiktų ir mažesnis nei 12 arų sklypas arba piniginė kompensacija, tačiau mainai turi būti suvokiami sveiku protu. Šiuo metu Kaune pretenzijų į žemę atsisakiusiems asmenims už arą mokama 768 litų dydžio kompensacija – dešimt ar net daugiau kartų mažiau nei reali rinkos kaina. Studentų. g žemė galėtų kainuoti ir ne vieną dešimtį kartų brangiau.

„Konstitucijoje išaiškinta, kad turi būti teisingai atlyginta. Aišku, kad suma gali būti mažesnė nei rinkos kaina, tačiau tai, ką jie siūlo, yra pasityčiojimas. O sklypus siūlo tokius, kad jų niekas už normalią kainą nepirktų“, – kalbėjo R.Matelis.

Ilgai neranda šeimininkų

R.Matelis šią savaitę kreipėsi į sklypus siūlančią Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kad ši neįskaitytų paskutinio pasiūlymo. Mat triskart iš pasiūlyto sąrašo jokio sklypo neišsirinkęs pretendentas nugrūdamas į eilės galą. O jame stovintys palikuonys pasiūlymo rinkti gali ir nebesulaukti, nes pakankamai žemės Kaune paprasčiausiai nėra. R.Matelis šiuo metu eilėje yra 76 iš 1 143 laukiančiųjų.

NŽT Kauno miesto skyriui laikinai vadovaujanti Alma Markuckienė patvirtino, kad R.Matelis – vienas įnoringiausių ir labiausiai tarnybą šokdinančių piliečių, neretai reikalaujančių daugiau nei kiti į žemės sklypus pretenduojantys kauniečiai. Vis dėlto ji pripažino, kad kai kurie šiuo metu siūlomi sklypai naujųjų šeimininkų laukia jau senai.

„Juos jau pasiūlėme toliau eilėje stovintiems žmonėms. Gal kažkas iš jų pasirinks. Kai kuriems žmonėms geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje“, – sakė A.Markuckienė.

Savivaldybė: žemės nėra

Žemės sklypus formuojanti Kauno miesto savivaldybė laisvų sklypų sąrašą netrukus ketina papildyti maždaug 200 sklypų, kurie formuojami Romainiuose ir Aleksote, netoli Seniavos kapinių. Dar šiek tiek naujų sklypų Aleksote gali atsirasti, jei savivaldybei iš Europos pr. pavyks iškraustyti Karines oro pajėgas. Daugiau reikšmingesnių injekcijų į laisvų sklypų sąrašą gali ir nebūti.

„Dar gali atsirasti vienas kitas sklypas, bet mieste daugiau laisvos žemės praktiškai nebėra, viską iššukavome“, – teigė savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jo teigimu, su žemės grąžinimu susijusios problemos Kaune yra pačios didžiausios – čia jaučiamas didžiausias laisvos žemės badas.