Vilniuje galiojanti atliekų vežimo ir atsiskaitymo tvarka seniai pripažinta toli gražu netobula. Vilniaus valdžiai užsimojus tvarką pakeisti, net nepradėtas rengti projektas jau pakištas Viešųjų pirkimų tarnybai. Įtariama, siekiant jį numarinti.

Sąskaitos išrašomos "iš lubų"

Vilniuje galiojanti atliekų tvarkymo ir atsiskaitymo tvarka sudaro palankią terpę atliekų vežėjams ir namus administruojančioms bendrovėms apiplėšinėti gyventojus. Ant Vilniaus miesto savivaldybės stalo gula šimtai skundų, kurių autoriai abejoja milžiniškų sąskaitų pagrįstumu. Vienas pavyzdžių – Vilniaus senamiestyje veikianti advokatų kontora, kurioje dirba penki asmenys. Atliekų jie penkiese darbe prikaupia tiek pat, kiek vienas asmuo namie, tačiau iš atliekų vežėjo sulaukia sąskaitos, tarsi jie būtų šiukšlių prikaupę lyg pusė penkiaaukščio namo gyventojų.

Spekuliuoti sąskaitomis vežėjams leidžia pačios savivaldybės 2008 m. lapkritį patvirtinta tvarka, kuri juridiniams asmenims numato tik minimalų 34 centų tarifą už 1 kv. m atliekų tvarkymą. Maksimalaus tarifo politikai sprendime nenurodė, todėl šia spraga suskato naudotis patys paslaugos teikėjai.

Naudotis netobula tvarka nevengia ir patys gyventojai, ypač sodų ir nuosavų namų savininkai. Ši gyventojų dalis privalo turėti tiesiogines sutartis su atliekų vežėju ir už paslaugą atsiskaito už faktiškai išmestų šiukšlių kiekį. Tačiau apsukresni, norėdami už paslaugą mokėti mažiau, dalį savo atliekų meta į viešai prieinamus daugiabučių namų konteinerius. Pastarųjų gyventojų sąskaitos už šiukšles pučiasi akyse. Ta pačia spraga naudojasi tiek kavinių, tiek kitų juridinių subjektų vadovai. Kalnai jų sukauptų atliekų be skrupulų verčiami į bendrus konteinerius, už kurių ištuštinimą moka greta įstaigų gyvenantys vilniečiai.

Mokame be teisės žinoti

Ten, kur nėra bendrijos, administratorius turi teisę savo nuožiūra ir jau be konkurso pasirinkti atliekų vežėją, kuris prižiūrės savo teritorijoje esančius butų ūkius. Vežėjas parenkamas apklausos būdu, nors turėtų būti skelbiamas viešas konkursas. Pagrindinis motyvas – nėra laiko, nes pasitraukus vienam vežėjui negalima tris mėnesius laukti konkurso rezultatų ir rajono skandinti šiukšlėse. Esą kitos bendrovės paslaugų reikia tuojau pat.

Vienas pavyzdžių – dalis Šnipiškių ir Žirmūnų rajonų. Pasitraukus vienam vežėjų "Švarus miestas", jo prižiūrėtus kiemus administruojanti bendrovė "Šnipiškių ūkis" be konkurso paskirstė likusiems dviem teritorijoje dirbantiems vežėjams VSA ir "Ecoservice". Kadangi nebuvo konkurso, taip ir lieka neaišku, ar tų rajonų gyventojų atliekos vežamos už mažiausią kainą, kaip to reikalauja teisės aktai, apibrėžiantys būtinųjų paslaugų apmokėjimo tvarką. Patikrinti, kokį tarifą sulygo administratorius su vežėju, kontrolę vykdantis savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius negali. Mat kaina – dviejų pelno siekiančių bendrovių komercinė paslaptis.

Vien administratoriaus dalyvavimas tvarkant atliekas kerta gyventojams per kišenę. Savivaldybės atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjas Rimantas Kertinauskas patvirtino, kad vilniečiams paslauga kainuotų gerokai mažiau, jeigu šie už ją su atliekų vežėju atsiskaitytų tiesiogiai.

"Gyventojui pateikiama sąskaita, į kurią įskaičiuotos ir administravimo išlaidos. Kokią sąskaitos dalį jie sudaro – negaliu pasakyti, nes administravimo išlaidos yra atliekų vežėjo ir bendrovės komercinė paslaptis. Tačiau akivaizdu, kad gyventojai dėl to nukenčia. Mano nuomone, jeigu panaikintume administratorių grandį, turėtume pretekstą mažinti atliekų tvarkymo tarifą vežėjams paliekant tą patį pelną", – sakė R.Kertinauskas.

Stringa nauja tvarka

Matydama atliekų tvarkymo taisyklėse žiojėjančias spragas, dabartinė Vilniaus miesto valdžia ryžosi keisti galiojančią tvarką. Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija paskelbė konkursą, siekdama rasti konsultacinę bendrovę, galinčią per porą mėnesių parengti naują komunalinių atliekų tvarkymo ir atsiskaitymo už tai projektą. Neskelbtinų derybų būdu buvo atrinkta bendrovė "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai".

Kiek jos projektas kainuos savivaldybei – neskelbiama. R.Kertinauskas tepasakė, kad miesto biudžete šiam projektui buvo numatyta skirti 100 tūkst. litų, tačiau laimėtojas sutiko darbą atlikti gerokai pigiau. Tikslios sumos atskleisti nesiryžo ir laimėjusios bendrovės direktorius Gintas Umbrasas. Bent tol, kol su savivaldybe nebus pasirašyta paslaugos pirkimo sutartis.

Tačiau iškilo grėsmė, kad sutartis išvis nebus pasirašoma, o projektas, turintis pažaboti chaosą atliekų srityje, niekada nebus parengtas ir įgyvendintas. Mat į konkursą nepakviesta bendrovė "Savvin" apskundė rezultatus valstybinei Viešųjų pirkimų tarnybai. Motyvas – esą savivaldybės pasirinktas neskelbtinų derybų būdas yra neskaidrus, nes savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija savo nuožiūra atrinko galimus dalyvius ir tik juos pakvietė derėtis.

"Buvo sudarytos sąlygos dalyvauti <...> tik atskiroms konsultacinėms kompanijoms, kurių parinkimas yra neskaidrus ir keliantis abejonių, ar numatytas paslaugų tiekėjas nėra žinomas iš anksto. Manome, kad Vilniaus miesto savivaldybė, paskelbusi atvirą viešųjų pirkimų konkursą, (...) būtų galėjusi skaidriai gauti kokybiškas paslaugas ir geriausią patirtį už sąžiningą kainą", – rašoma savivaldybei adresuotame "Savvin" direktoriaus Arvydo Saročkos skunde.

Tyčia marinamas projektas?

Viešųjų pirkimų tarnyba skundą išnagrinėti privalo iki liepos 8-osios. Jeigu ji nuspręstų, kad Vilniaus valdžia neskaidriai išrinko nugalėtoją, konkurso rezultatai būtų naikinami ir skelbiamas naujas viešasis pirkimas, kuris užtruktų mažiausiai tris mėnesius.

"Ekonominių konsultacijų ir tyrimų" vadovas įtaria, kad prie skundo Viešųjų pirkimų tarnybai gali būti prisidėjusios tam tikros grupuotės, kurios suinteresuotos, kad naujoji atliekų surinkimo ir apmokėjimo tvarka niekuomet nebūtų parengta. Dar daugiau, G.Umbrasas atskleidė, kad pats sulaukęs neoficialių pasiūlymų pradėti rengti projektą, tačiau pasistengti niekuomet jo neužbaigti.

"Manau, kad konkursą apskundusi bendrovė buvo paprašyta tam tikrų asmenų tai padaryti. Įsivaizduokite, atsirado bendrovės skundas ir iš karto atsirado nepriklausomi teisininkai, kurie pradėjo į šitą procesą lįsti visose grandyse. Tačiau paprastai, kai konsultacinė bendrovė rašo skundą, šitie procesai taip lengvai nestoja. Manau, kad čia įsikišo grupuotės, galinčios daryti ir politinį spaudimą. Joms yra gerai, kad šitas klausimas nesisprendžia ir vilniečiai permoka už paslaugą. Nenoriu įvardyti nė vienos bendrovės konkrečiai, tegaliu pasakyti, kad tai yra sąmoningas grupuotės veikimas: trukdoma, kad atsirastų sprendimų projektai, kad vėliau jie būtų priimti ir įgyvendinti", – sakė G.Umbrasas.

Neigia konkurentų įtarimus

Bendrovės "Savvin" direktorių ir akcininką A.Saročką nustebino konkurencinės bendrovės vadovo G.Umbraso įtarimai. Jis patikino, kad bendrovė "Savvin" pati, niekam nedarant įtakos, priėmė sprendimą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą.

"Mūsų niekas į derybas nekvietė, nors su Vilniaus savivaldybe esame turėję projektų. Visai atsitiktinai sužinojome, beveik post factum. Yra ne viena įmonė, galinti teikti tokias paslaugas (parengti komunalinių atliekų tvarkymo ir atsiskaitymo projektą – red. past.), bet kai pradedama derėtis tik su viena ar dviem, peršasi išvada, kad renkamasi ne visai tvarkingai ir ne visai skaidriai", – sakė A.Saročka.

Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba priimtų savivaldybei palankų sprendimą, "Savvin" direktorius tikino į teismą kreiptis neketinąs.