Projekto "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" tikslas – išmokyti mažuosius saugiai elgtis vandenyje, kad po vasaros visi jie grįžtų į klases. Vilniuje šiais mokslo metais plaukti mokėsi apie 2 400 antrokų.

Nors šiltasis sezonas Lietuvoje vidutiniškai tetrunka apie 3 mėnesius, vien pernai, Higienos instituto duomenimis, šalyje nuskendo 149 žmonės. Paskendimai yra antra pagal dažnumą (po žūčių transporto įvykiuose) vaikų iki 14 metų išorinių mirties priežasčių. Didžiosios dalies šių mirčių būtų buvę galima išvengti, jeigu aukos būtų turėjusios bent bazinius plaukimo įgūdžius.

Tad nuo 2009 m. Lietuvos plaukimo federacija (LPF) organizuoja ir koordinuoja vaikų mokymo plaukti projektus. Kasmet vis daugiau Lietuvos vaikų dalyvauja projekte "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje", kuriam vykstant jie ne tik išmoksta plaukti, bet ir atsargumo tiek būdami prie vandens, tiek vandenyje.

Svarbus įgūdis

LPF viceprezidentė, Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo mokslo katedros docentė dr. Ilona Judita Zuozienė mano, kad jau 10 metų besitęsiančio vaikų mokymo plaukti projekto sėkmė slypi pačioje jų misijoje – išmokyti vaikus gyvybiškai svarbaus įgūdžio, pastebėti plaukimui gabius vaikus ir užpildyti baseinus rytinėmis valandomis, kai jie būna pustuščiai.

"Idėja yra pažangi, reikalinga ir labai naudinga. Kitas dalykas, mums pavyko suderinti mokyklos darbą su plaukimo trenerių darbu, kaip rodo patirtis, gerai išmokyti plaukti gali specialistai – plaukimo treneriai. Kita vertus, situacija yra tokia, kad pačios mokyklos savo baseinų ir plaukimo mokytojų turi nedaug. Sujungus mokyklų ir baseinų infrastruktūras, mums pavyko padaryti tikrai gerą projektą", – pasidžiaugė I.Zuozienė.

A. Kubaičio / Fotobanko nuotr.

Pasak LSU Treniravimo mokslo katedros docentės dr. Valentinos Skyrienės, dar sovietmečiu dalis kūno kultūros pamokų vykdavo būtent baseine. Vėliau šios pamokos buvo dingusios ir vyko epizodiškai. 2007 m. Kūno kultūros ir sporto departamento, LSU ir LPF specialistai pradėjo aktyviai veikti dėl to, kad visi šalies vaikai turėtų galimybę mokytis plaukti ir įgyti gyvybiškai svarbų įgūdį.

"Vaiko 7-ieji 8-ieji gyvenimo metai – puikus amžius jo motoriniams gebėjimams ugdyti. Vaikai imlūs viskam. Jų neriboja kompleksai ir baimės. Plaukimo įgūdžių mokymas yra ta veikla, kai vaikai ne tik įgyja plaukimo pradžiamokslį, susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis, bet ir fiziškai aktyviai sportuoja", – paaiškino I.Zuozienė.

Vaikų – vis daugiau

Šiais mokslo metais Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) informacijos ir paslaugų biuro koordinuojamuose mokymo plaukti projektuose dalyvavo daugiau nei 7 000 mokinių iš visos Lietuvos, o nuo projektų pradžios – daugiau nei 38 tūkst. Taip pat išaugo ir projektuose dalyvaujančių baseinų skaičius – nuo 10 iki 34.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Sveiko miesto biuro projektų vadovas Ignas Vaičaitis, projekte "Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" Vilniuje šiais mokslo metais dalyvavo apie 2 400 sostinės antrokų.

Projektui Vilniaus mieste 2018 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, 18-ai mokymo plaukti pamokų lėšas skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais 14-ai mokymo plaukti pamokų – Vilniaus miesto savivaldybė.

Tai, kad tėvelis stovės ant kranto, visiškai nereiškia, kad vaikas bus saugus vandenyje.

"Vien už Vilniaus savivaldybės skirtus pinigus plaukti buvo mokomi apie 1 600 vaikų. Dar nuo rugsėjo pirmą pusmetį plaukė apie 880 vaikų už LPF skirtus pinigus, antrą pusmetį jų mokymąsi plaukti apmokėjo Vilniaus savivaldybė. Tad visi vaikai – apie 2 400 – per praėjusius mokslo metus turėjo 32 plaukimo pamokas. Vaikai mokėsi plaukti penkiuose – Žirmūnų, Fabijoniškių, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ir dviejuose "Impuls" – baseinuose", – sakė I.Vaičaitis.

Anot jo, Vilniaus savivaldybė šiems metams antrokų plaukimo pamokoms yra skyrusi 190 tūkst. eurų. Iš jų pavasario plaukimo pamokoms jau buvo panaudota apie 70 tūkst. eurų. Visi likę pinigai bus panaudoti naujų antrokų mokymui plaukti nuo rugsėjo. Planuojama, kad ateinančiais mokslo metais Vilniuje plaukti vėl mokysis panašus skaičius antrokų kaip ir šiemet.

Pramoksta visi

Jau ne pirmus metus projekte "Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje" dalyvaujantis ir vaikus plaukti mokantis buvęs plaukikas Dominykas Spudvilas "Vilniaus dienai" teigė, jog vaikai noriai eina į baseiną – tokių, kurie bijotų lipti į vandenį, būna vos vienas kitas. Tačiau net ir tie, kurie iš pradžių bijo vandens, matydami plaukiojančius ir žaidžiančius vandenyje savo draugus, anksčiau ar vėliau prisijungia.

Trenerio teigimu, per tas 32 pamokas įmanoma vaiką išmokyti plaukti. Žinoma, kiekvieno situacija individuali – vienam vaikui pakanka 2–3 pamokų, kitam reikia ir visų 20. Daug kas priklauso nuo paties vaiko ir nuo jo noro, pastangų.

"Antrokai, tiesą sakant, dar šiek tiek per maži suprasti, kad mokėti plaukti yra jiems naudinga. Jiems labai rūpi pažaisti, papramogauti, padūkti, panardyti", – pastebėjo D.Spudvilas.

Anot trenerio, kiekvienas skirtingai vertina savo gebėjimą plaukti, ir, tarp kitko, toli gražu ne visada adekvačiai. Dažnai į pamoką atėjęs vaikas sako, kad jis moka plaukti, o realybėje tegali įšokti į vandenį ir nuplaukti iki artimiausio baseino krašto, kad užsikabintų už kopėtėlių ir išliptų. Atsitikus kokiai nors nelaimei, tarkime,  iškritus iš valties, iki kranto parplaukti jam tikrai nepavyktų – vaikas sutriktų, pradėtų panikuoti, pritrūktų jėgų.

Kitas dalykas – su drabužiais plaukti yra labai sunku, o nusirengti vandenyje retas sugebėtų.

"Šito projekte dar nėra, bet jau kalbama apie tai, jog reikėtų vaikams bent kelias pamokas leisti pabandyti paplaukti su rūbais – kad jie bent jau žinotų, kaip tai yra sunku, kad orientuotųsi situacijoje ir nepasimestų, – sakė plaukikas. – Olandijoje, pavyzdžiui, yra skirtingi lygiai ir su skirtingomis aprangomis viskas daroma. Lengviausias lygis – su šortukais ir marškinėliais, sunkiausias – kai viskas daroma su žiemine apranga."

Trenerio teigimu, mokyti vaikus plaukti gali kiekvienas, kuris supranta, kaip tą daryti. Yra tam tikri žingsniai, kuriuos palaipsniui reikia žengti. Kai tėveliai bando mokyti taip, kaip jie supranta, po to labai sunku išmokyti vaiką plaukti taisyklingai. Tad geriau, kai tą daro žmogus, kuris supranta.

"Tarkime, mokant anglų kalbą, galima ir kitą kažko išmokyti, bet anglų kalbos mokytojas tą padarys geriau. Tad jeigu tik yra galimybė, geriau tai patikėti profesionaliems plaukimo treneriams", – paaiškino D.Spudvilas.

Dėmesys – saugumui

Paklaustas, ką patartų tėvams, išleidžiantiems vaikus vasarą pramogauti prie vandens telkinių, plaukikas D.Spudvilas pirmiausia ragina suaugusius galvoti apie vaikų saugumą. Anot jo, tai, kad tėvelis stovės ant kranto, visiškai nereiškia, kad vaikas bus saugus vandenyje. Daug priklauso ir nuo to, ar vaiką prižiūrintis asmuo moka plaukti, ar jis galėtų padėti kilus  problemoms.

"Prieš leidžiant vaikams vieniems maudytis, visada reikia įvertinti situaciją – ar tas žmogus, kuris yra atsakingas už vaiką, sugebės jam padėti. Būna, močiutės prižiūri vaikus. Ar nesibaigtų maudynės dar didesne tragedija, jeigu ta močiutė mėgintų vaiką išgelbėti? Visada reikia realiai įvertinti ir pasverti rizikas", – įspėjo plaukikas. Jis ragina tėvus atkreipti dėmesį, kur ir su kuo vaikas eina maudytis.

Vienas svarbiausių trenerio patarimų tiek vaikams, tiek visiems atostogaujantiems – tai, ko vaikai mokomi per plaukimo pamokas nuo pat pradžių: stengtis nepanikuoti, kad išnaudotų kuo mažiau jėgų, o atsipalaiduotų, išsitiestų paviršiuje iškišę tik veidą iš vandens ir gulėtų. Vanduo visada kelia žmogų į paviršių, tad nusiraminus tai padaryti neturėtų būti sunku. O tada, jau gulint ant nugaros, galima mėginti šauktis pagalbos ar savo jėgomis po truputį judėti link kranto.

Gelbėjimosi ratą ar ant rankų dedamus "sparnelius", kurie neleidžia nugrimzti, – vaikams maudantis patartina naudoti kaip saugumo priemones. Tačiau tokiu atveju vaikus reikėtų ypač saugoti tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių, kad jų nenuneštų tolyn.