Asociacija "Netylėk" ir naujas judėjimas "Pasaulio piliečiai" prisiima atsakomybę už sausio 16-osios riaušes. Judėjimų galutinis tikslas – pakeisti Vyriausybę ir visą politinę santvarką.

Riaušės – pozityvus reiškinys?

Daugiau kaip 100 žmonių vienijančios organizacijos teigia, kad riaušės tebuvo pilietinės valios išraiška. "Kreipiamės į pasaulio, Lietuvos visuomenę, valdžią, ir pareiškiame: tai kas įvyko Vilniuje sausio 16 d., tame tarpe ir taip vadinamos riaušės, yra ne kas kita, kaip pilietinės visuomenės protesto išraiška prieš korumpuotą Lietuvos valdžią, kuri 18 metų skurdino, skaldė, kiršino, apgaudinėjo, išnaudojo savo žmones ir piliečius", – sakoma "Netylėk" ir "Pasaulio piliečių" peticijoje.

Negana to, aktyvistai riaušes vadina natūraliai susiklosčiusiu ir dėsningu ir pozityviu reiškiniu. Toks reiškinys, anot jų, yra ir finansinė krizė.

Organizacijos nesiskelbia rengusios ar provokavusios riaušes. Esą tai padarė Lietuvos valdžia. Be to, "Netylėk" ir "Pasaulio piliečiai" užstoja sausio 16-ąją sulaikytus riaušininkus.

"Drįstame atsakingai pareikšti, kad šių kaltinamųjų žmonių sąmoningi ar ne veiksmai valdžios atžvilgiu buvo sąlygoti išvardytų objektyvių aplinkybių ir faktų, kurie nulėmė jų pilietinį ir žmogiškąjį apsisprendimą. Jie elgėsi kaip tikrieji šalies patriotai ir lojalūs piliečiai. Garbė jiems ir šlovė! Jų pasiaukojimo, savo galimos nelaisvės sąskaita mes, visuomenė, turime tai, ką turime, – valdžios pozicijos ir laikysenos pokyčius. Kvietimą užmegzti dialogą, ieškojimą kompromiso su visuomenės grupėmis. Atstumti šiuos žmones ir atsiriboti nuo jų, mūsų žmonių, piliečių ir patriotų būtų tolygu išdavystei!" – sakoma peticijoje.

Siekia revoliucijos

Aktyvistai taip pat atvirai deklaruoja siekiantys, kad būtų pakeista dabartinė Vyriausybė ir visa politinė santvarka. Esą valdžios organai turėtų būti išformuoti, o galios turėtų būti perleistos "naujai sukurtai, išrinktai ir patvirtintai visuomenės pasitikėjimo ir santarvės tarybai, kuri imtųsi atsakomybės už tinkamą valstybės valdymą ir visuomenės interesų atstovavimą".

"Netylėk" ir "Pasaulio piliečiai" reikalauja, kad sausio 16-osios riaušių dalyviai būtų paleisti "vardan susitaikymo". Tačiau atsakomybę už riaušes prisiėmusios organizacijos, regis, neketina prisiimti atsakomybės už jų padarinius. Mat riaušių nuostolius jos siūlo dengti ne iš savo, o iš valstybės kišenės.

Tarp akcijų – pinigų rinkimas

Judėjimai prašo visuomenės pagalbos net keletui planuojamų akcijų. Pirmiausia raginama pasirašyti jų išplatintą peticiją. Antras prašymas – aukoti pinigų, juos pervedant į "Netylėk" tinklalapyje nurodytą sąskaitą. Surinktos lėšos esą bus panaudotos paremti nukentėjusiems per sausio 16-osios įvykius.

Taip pat neva bus siekiama atšaukti "antikonstitucinius teisės aktus, ribojančius ir pažeidžiančius pilietines teises į informaciją". Be to, netiesiogiai užsimenama apie reikalavimą atšaukti "Leo LT" sandorį.

Valstybės saugumo departamentas kol kas susilaiko nuo komentarų apie "Netylėk" ir "Pasaulio piliečius". Esą jų ryšius su riaušininkais ar tų ryšių nebuvimą parodys šiuo metu prokuratūroje vykdomas sausio 16-osios įvykių tyrimas.

Beje, asociacija "Netylėk" jau antrą kartą šiemet veržiasi į eterį. Sausio pradžioje šios organizacijos dalyviai didmiesčiuose organizavo protestus prieš automobilių apmokestinimą.

Vytautas Kuprys, judėjimo "Pasaulio piliečiai" iniciatorius

Manau, kiekvieno piliečio pareiga yra prisiimti atsakomybę. Prisiimame atsakomybę už viską, kas vyksta. Keliame klausimą ir dilemą valstybei. Kas vyksta šalyje? Dėl ko tai vyksta? Siekiame, kad piliečiams būtų suteikta teisė pasisakyti šiais klausimais, o ne kad kažkas bruktų iš anksto suformuotą nuomonę.

Tai, kas buvo (sausio 16-ąją – red. past.) buvo tikra. Neturėkime iliuzijų, kad tai neįvyko. Tai mums parodo, kur atsidūrėme. Apie tai reikia viešai kalbėti, o ne tylėti. Mes nesijaučiame tiek laisvi, kad galėtume viešai pasisakyti.

Pagrindinis mūsų tikslas – kad Lietuva, kaip ir deklaruojama, de facto ir de jure būtų drąsių žmonių, visuotinės gerovės valstybė. Demokratinė, teisinė valstybė. O paskui eina detalės: kaip atrodytų ta valstybė ir pan.

Nebijome atsidurti teisėsaugos akiratyje. Jeigu kaltinimus pateiks, manau, teisinėje valstybėje turėsime teisę ir į gynybą.