Kauno savivaldybė nebesitiki, kad audros padariniams likviduoti užteks milijono litų. Ar nuostoliai galėjo būti gerokai mažesni, jei savivaldybė būtų ūkiškesnė?

Reikalaus kompensacijos

Po atostogų pajūryje prieš savaitę į Kauną grįžusi Audra Lebedzinskienė kitą dieną nuskubėjo į Panemunės kapines. Moteris net nustėro išvydusi ant vyro dėdės ir tetos kapavietės sudėtą, iki krūtinės siekiančią malkų krūvą. Kitą dieną malkų nebebuvo, tačiau kapavietė atrodė lyg po karo: viename jos kampe žiojėjo kelių sprindžių gylio duobė, kapavietę juosę borteliai iškilnoti ir suskaldyti, paminklas pasviręs ir nuskilęs, kapavietę puošusių medelių ir gėlių neliko nė žymės. Nė neįtartum, kad moteris už kapo sutvarkymą šių metų pavasarį buvo sumokėjusi 2180 litų.

"O kiek dabar kainuos? Keturis tūkstančius? Daugiau?" – žiūrėdama į kapą būsimų išlaidų dydžio nedrįso prognozuoti moteris.

A.Lebedzinskienė žada kovoti, kad bent dalį nuostolių kompensuotų Kauno savivaldybės įmonė "Kapinių priežiūra". Moteris teigia trejus metus prašiusi nupjauti ar bent apgenėti prie kapo esančias aukštas liepas, nuo kurių kritusios šakos ne kartą gadino kapavietę. Galų gale šį pavasarį po prašymu nupjauti liepas pritariantį parašą suraitė "Kapinių priežiūros" direktoriaus pavaduotoja. A.Lebedzinskienė nepagailėjo pinigų kapavietei sutvarkyti ir laukė, kada bus išpjauti medžiai, tačiau iki audros nebuvo nieko padaryta. Per audrą liepos neišvirto, tačiau nugarmėjo kelios stambios šakos, viena jų vis dar pavojingai pakibusi.

Nukentėjo šimtai kapaviečių

"Jokio leidimo nėra, o pavaduotojos sutikimas nieko nereiškia. Po prašymo medį dar turi apžiūrėti ir leidimą išduoti savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius. Be to, apžiūrėjau tą kapavietę. Jai daugiausiai žalos padarė kiti tolėliau augę, per audrą nulūžę medžiai", – teigė "Kapinių priežiūros" direktorius Valdemaras Olšauskas.

Per audrą dėl griūvančių medžių labiausiai nukentėjo Panemunės, Petrašiūnų, Žemųjų Šančių ir Karmėlavos kapinės. Skaičiuojant su tujomis, nulūžo ir išvirto daugiau nei 250 medžių, kurie virsdami apgadino arba sumaitojo porą šimtų antkapinių statinių, tačiau apie jokias kompensacijas kol kas nekalbama.

"Kapinių priežiūra" už gyventojų turtą neatsako", – pareiškė V.Olšauskas.

Įmonės direktorius pripažįsta, kad nuostoliai būtų gerokai mažesni, jei aktyviau būtų pjaunami seni medžiai. Tačiau senosiose kapinėse jų tiek daug, kad reikėtų išpjauti kone visus, o tam nei leidimai duodami, nei lėšų pakaktų.

Savivaldybės įmonė už savo lėšas kerta tik avarinės būklės medžius. Nukirsti kitus medžius, jei jie gadina antkapinius statinius, gauti leidimą nėra sunku, tačiau už darbus turi susimokėti patys gyventojai. Neretai nepageidaujami medžiai taip ir lieka, nes gyventojams patiems jų kirsti neleidžiama, o samdyti medkirčius kainuoja. Sklando kalbos, kad nukirsti medį gali atsieiti ir 1,5 tūkst. litų, tačiau V.Olšauskas teigė, kad ši suma perdėta.

"Negalime bet ko įsileisti į kapines, nes darbai gana sudėtingi. Sunku privažiuoti, samdome alpinistus ir medžius pjaustome gabalais. Medžius pjauti gali tik mūsų brigada, o pačiu sudėtingiausiu atveju nupjauti medį kainuoja ne daugiau kaip 500 litų", – tikino V.Olšauskas.

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Ovidijus Petrulis pasakojo, kad leidimai nupjauti medį nesunkiai išduodami, jei šaknys gadina antkapinius statinius. Tačiau pasitaiko, kad gyventojų prašymai nė nesvarstomi.

"Būna ir taip, kad prašo nupjauti sveiką medį, nes nuo jo ant kapavietės krenta spygliai. Žinoma, kad tokiais atvejais leidimų neišduodame", – aiškino O.Petrulis.

Savivaldybę kaltina neūkiškumu

Dalis miestiečių įsitikinę, kad dėl audros patirti nuostoliai galėjo būti gerokai mažesni, jei savivaldybė būtų ūkiškesnė.

"Per audrą išvirto tūkstančiai medžių. Ar taip būtų atsitikę, jei juos kas nors būtų prižiūrėjęs? Aišku, kad ne", – įsitikinęs kaunietis Šarūnas Daunoravičius.

"Žinoma, medžių būtų išvirtę mažiau, jei juos būtų aktyviau kirtę. Bet skirtumas nebūtų daug didesnis. Labai didelė dalis išvirtusių medžių buvo visiškai sveiki", – teigė savivaldybės užsakymu medžius viešosiose erdvėse pjaunančios bendrovės "Irgita" vadovas Robertas Mačiulis.

R.Mačiulis įsitikinęs, kad medžių būtų nulūžę ir išvirtę gerokai daugiau, jei tokia pat audra per Kauną būtų praūžusi prieš porą metų. 2008 m. pašalinti avarinius medžius buvo skirta palyginti nemažai pinigų. Tais metais medkirčiai ypač daug nuveikė Panemunėje, Šančiuose, Centre, kurie labiausiai nukentėjo nuo audros.

"Manau, kad per tokią didelę audrą gyventojams padaryta žala yra gana nedidelė. Ji būtų daug didesnė, jeigu prieš porą metų nebūtų padaryta tiek daug darbų", – tvirtino R.Mačiulis.

Medžiai niokojo tinklus

Bene labiausiai pastebimas medžių išvartų kiekis yra Žaliakalnyje, kuriame medžiams prižiūrėti nebuvo skiriamas toks didelis dėmesys. Tačiau ir šiame rajone suniokoto gyventojų turto nėra labai daug. Labiausiai nukentėjo elektros laidų linijos, gatvių apšvietimo tinklai. Vien Vydūno alėjoje audra paguldė beveik du trečdalius – keturiolika – joje stovėjusių gatvių apšvietimo stulpų.

"Audra parodė, kokios būklės yra gatvių apšvietimo tinklai, išvirto kelios gana naujos atramos, bet buvo ir tokių, kurios lig tol laikėsi tik su Dievo pagalba", – sakė "Kauno gatvių apšvietimo" generalinis direktorius Valius Venslovas.

Iš daugiau kaip 70 išvirtusių gatvių apšvietimo atramų dauguma – pusamžį tarnaujančios gelžbetoninės. Per viena naktį įmonę užgriuvę 253 tūkst. litų dydžio nuostoliai būtų daug mažesni, jei gatvių apšvietimo tinklams būtų skiriamas didesnis dėmesys.