Kalėdų eglę sumaniusi ir papuošusi Jolanta Šmidtienė eglės įžiebimo ceremoniją šeštadienį Kauno rotušės aikštėje stebėjo su kitais menininkais, kurie kūrė angelus ar kitaip prisidėjo prie auksinės eglės gimimo.

– Eglės įžiebimą ir visą ceremoniją stebėjote kaip žiūrovė. Kokį įspūdį tai paliko?

– Labai graži pradžia ir visas renginys toks pakylėtas. Buvo sukurta neįprastai dvasinga atmosfera. Džiaugiuosi ir labai gerai jaučiuosi.

– Ar auksinės Kalėdų eglės vizija ir tai, ką matome dabar, atitinka jūsų lūkesčius?

– Eglė neišėjo tokia, kokią mačiau, kūriau vaizduotėje. Ji kitokia, tačiau viltys pasiteisino. Menininkų improvizacijos pateikė savų korekcijų. Juk nebuvo pasakyta, kaip turi atrodyti angelas. Kiekvienas menininkas tą angelą kūrė tokį, kokį matė ir norėjo sukurti.

– Atrodo, kad įtampa atslūgo. Kada pajutote palengvėjimą, kad viskas gerai?

– Kai angelai ėmė suktis (juokiasi). Pernykštė patirtis neleido atsipalaiduoti. Pernai lijo stiprus lietus ir sutriko elektros tiekimas. Žiūrovai gal ir nepajuto, tačiau smaragdinė eglė įsižiebė vėliau, nei buvo planuota. Šiemet labai jaudinausi, kad vėl nebūtų kokių nors trukdžių.

– Ar jau viskas baigta, ar dar bus kokių nors korekcijų? Būna, kad nenumatytų apmaudžių smulkmenų išryškėja prieš pat renginį?

– Išoriškai baigta viskas. Dar liko keli baigiamieji darbeliai eglės viduje. Kaip ir pernai, ketiname pastatyti suoliukus, žmonės eglės viduje galės palikti savo linkėjimus. Dar nespėjome įrengti specialios lentos, kad kalėdinius sveikinimus, parašytus Brailio raštu, galėtų perskaityti ir aklieji.

– Gal jau galvojate, kokia Kalėdų eglė galėtų būti kitąmet?

– Tik ne šiandien (kvatojasi).