„Pasiūlėme įsteigti restauratorių komitetą, kuris būtų atsakingas už tos vietos (Aušros Vartų – BNS) konservavimo, atnaujinimo darbus, konsultuotų ir sektų, kad viskas būtų gerai“, – BNS sakė P. Glinskis.

Jis teigė tai antradienį aptaręs su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Lenkijoje tokį komitetą turime ypač svarbiems objektams. (...) Tai daroma tam, kad keičiantis objektų valdytojams neįvyktų kokių nors pasikeitimų su restauravimo darbais. Tai būtų atsvara, nepriklausoma institucija, ji prižiūrėtų darbus ir neleistų vykti negeriems dalykams“, – kalbėjo vicepremjeras.

„Esame tikri, kad Lietuva turi nuostabių specialistų ir jo (komiteto – BNS) sudėtyje galėtų būti tik lietuviai“, – pridūrė jis.

Lenkijos ministras tvirtino, kad S. Skvernelis „tikrai susidomėjo tuo pasiūlymu“, bet galutinį atsakymą dėl to turėtų pateikti Lietuvos katalikų bažnyčia.

Turėjome įvairių baimių, nes sklandė įvairūs gandai. Mes buvome nuraminti, kad nebus pakenkta pačiai koplyčiai, nebus pakenkta istoriniams elementams.

Aušros Vartų koplyčia ir šalia esanti Šv. Teresės bažnyčia atnaujinti pradėta rugpjūtį.

Sostinės senamiestyje buvusiuose miesto vartuose įsikūrusi Vilniaus Aušros Vartų Švenčiausios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia yra viena pagrindinių katalikų tikinčiųjų, piligrimų traukos vieta.

Prašo bent informuoti

Per dvejus metus planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus, koplyčios langus ir langines, pagerinti vėdinimo sistemą.

Po rekonstrukcijos koplyčioje esantį Švč. Gailestingumo Motinos paveikslą saugos specialus stiklas, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija. Ketinama sudaryti galimybę judėjimo negalią turintiems žmonėms apsilankyti koplyčioje.

Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai, restauruojama sieninė tapyba, skliautai, langai ir centrinės durys, atliekami kiti remonto darbai.

Galerijoje, jungiančioje Šv. Teresės bažnyčią su Aušros Vartų koplyčia, bus atnaujinami vargonai ir jiems skirta patalpa. Bažnyčioje, galerijoje ir koplyčioje planuojama įrengti bendrą vaizdo ir garso sistemą.

P. Glinskis teigė anksčiau laišku pranešęs Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui ir apie galimybes konsultuoti lietuvius restauravimo klausimais, tačiau sulaukęs atsakymo, jog tokia pagalba nėra reikalinga.

„Mums tokio atsakymo užteko. Mes tiesiog paprašėme mus nuolat informuoti, kas vyksta“, – kalbėjo Lenkijos ministras.

„Turėjome įvairių baimių, nes sklandė įvairūs gandai. Mes buvome nuraminti, kad (...) nebus pakenkta pačiai koplyčiai, nebus pakenkta istoriniams elementams“, – teigė jis.

Po P. Glinskio ir S. Skvernelio susitikimo Lietuvos Vyriausybė trečiadienį paskelbė, kad jie aptarė Aušros Vartų restauravimo ir išsaugojimo techninius projektus.

Anot Vyriausybės, čia esantis lobynas suinventorizuotas ir yra laikinai perkeltas saugoti į Bažnytinio paveldo muziejų Vilniuje. Visi darbai vyksta tvarkingai ir bus atlikti tinkamai, užtikrinant reikiamą informacijos keitimąsi su Lenkija.

„Pono Tado“ ekspozicija Vilniuje

Lenkijos ministras Vilniuje viešėjo atidarant poetui Adomui Mickevičiui skirtą parodą. Vienu svarbiausių jos eksponatų yra iš Lenkijos atvežtas rašytojo poemos „Ponas Tadas“ rankraštis.

P. Glinskis teigė, kad atšylantys Lietuvos ir Lenkijos santykiai padės vystytis abiejų šalių kultūriniams ryšiams.

„Aš tikiuosi, kad tų bendrų projektų bus daugiau ir bendradarbiavimas augs“, – sakė ministras.

„Jau porą metų stebime akivaizdų santykių pagerėjimą, galima sakyti, net atšilimą, o tai duoda rezultatų visose srityse, taip pat ir kultūros srityje“, – pridūrė jis.

Pasak vicepremjero, stiprinti kultūrinį bendradarbiavimą abiem šalims padės ir gerokai augantis kultūros biudžetas Lenkijoje.

Varšuva taip pat daugiau dėmesio skiria už kultūrą atsakingų institutų veiklai užsienyje, teigė P. Glinskis. Tokia įstaiga veikia ir Vilniuje.

„Ponas Tadas“ parašytas 1834 metais. Tai paskutinis didelis A. Mickevičiaus kūrinys, parašytas emigracijoje. Epiniame pasakojime atskleidžiamas Lietuvos bajorų ir valstiečių gyvenimas, jų žygiai ir juokingi nutikimai, intrigos.

Nors poemos rankraštis laikomas nacionaline Lenkijos relikvija, P. Glinskis tvirtina, kad paties rašytojo lenkai nesisavina.

„Nors jis rašė lenkų kalba, pirmieji „Pono Tado“ žodžiai yra „Lietuva, Tėvyne mano“. Be jokios abejonės, jis yra ir lietuvių, ir lenkų, ir baltarusių poetas“, – kalbėjo Lenkijos ministras.