Sostinės savivaldybės įmonė "Grinda" ir Lietuvos gyvūnų globos draugija Vilniuje vykdys projektą "Pagauk-sterilizuok-paleisk". Jam Brigitte Bardot fondas skyrė 10 tūkst. eurų.

Problema įsisenėjusi

Vilniaus gatvėse ir kiemuose valkataujančių kačių aktyvios gaudynės prasidės kitos savaitės pradžioje. Apvalią sumą gavusi gyvūnų globos organizacija ja dalysis su gyvūnus gaudysiančia savivaldybės įmone "Grinda".

Tikimasi, kad akcijos laikotarpiu bus iš viso sterilizuoti 700 gyvūnų. Per dieną planuojama sterilizuoti apie 15 gyvūnų. Jeigu bus sugaunama daugiau, specialistai juos taip pat turėtų spėti sterilizuoti.

"Pinigus gausime dalimis. Tikimės, kad pavyks sumažinti beglobių gyvūnų populiaciją Vilniuje, daugiau jų sterilizuoti. Mieste tokių gyvūnų yra labai daug, problema įsisenėjusi ir ją būtina spręsti. Nieko nedarant beglobių gyvūnų tik daugės", – spaudos konferencijoje tvirtino Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovė Danutė Navickienė.

Sterilizuoja ir paleidžia

Sutartį dėl šio projekto bendro vykdymo pasirašęs "Grindos" direktorius Algimantas Vilūnas sakė, kad šalyje keičiasi požiūris į beglobius gyvūnus. Anksčiau viena "Grindos" funkcijų buvo niekam nereikalingus gyvūnus naikinti, dabar jie jau sterilizuoti paleidžiami į laisvę.

"Ši problema labai sena, ji buvo opi visais laikais. Stengiamės, kad tie gyvūnai gautų tinkamą dėmesį. Tikimės, kad ši akcija padės pasirūpinti kuo daugiau beglobių gyvūnų, kurie bastosi sostinės kiemuose", – sakė A.Vilūnas.

Jis taip pat pajuokavo, kad katės sostinėje netrukus bus itin retas svečias. "Vilniuje katė tuoj bus Raudonojoj knygoj", – juokavo įmonės vadovas.

Pakarpys ausis

Skiriamasis per šią akciją sterilizuotų gyvūnų bruožas – nukirtas ausies galiukas. Gyventojai ir gyvūnų gaudytojai pamatę tokį gyvūną žinos, kad jis jau sterilizuotas. Akcijos organizatoriai teigia, jog tokia procedūra gyvūnams yra neskausminga ir visame pasaulyje išbandyta.

"Žinoma, kartais žmonės nepatenkinti, kad tie patys gyvūnai grįžta į kiemus, tačiau ką padarysi. Visada humaniškiau gyvūną paleisti, o ne sunaikinti. Bent jau tiek, kad jis negalės daugintis", – pridūrė A.Vilūnas.

Projekto organizatorių nuomone, beglobių gyvūnų sterilizavimas ir paleidimas gyventi į tą pačią aplinką yra gerokai efektyvesnis populiacijos reguliavimo modelis nei jų sunaikinimas: gyvūnas aplinką pažįsta, moka joje išgyventi, prisitaikyti, sterilizuotas nebebūna agresyvus ir neatsargus, nebeveda palikuonių.

"Grindoje" dirbantis tarybos narys Vytautas Milėnas spaudos konferencijoje tvirtino, kad ir pačioje įmonėje ketinama priimti gyventojų atvežtus gyvūnus, juos gydyti, sterilizuoti. Anot jo, įmonė nori pataisyti susidariusį nekokį įvaizdį.

Patirtis iš rumunų ir austrų

Beglobių gyvūnų sterilizacijos patirties sostinės savivaldybės valdininkai pernai sėmėsi iš rumunų.

Vilniuje praėjusį balandį Rumunijos gyvūnų apsaugos fondas "Vier Pfoten" gyvūnus gydė nuo parazitų, vakcinavo nuo pasiutligės ir sterilizavo. Įgyvendinant "Pagauk-sterilizuok-paleisk" programą buvo siekiama humaniškai mažinti beglobių gyvūnų populiaciją.

Šis Rumunų fondas dirbo Buivydiškėse, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto veterinarinės medicinos katedroje. Praėjusiais metais projektas buvo įgyvendinamas drauge su nevyriausybinėmis gyvūnų globos organizacijomis: Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriumi, VšĮ "Lesė" ir VšĮ "SOS gyvūnai", taip pat už gyvūnų sanitarinę priežiūrą mieste atsakinga Vilniaus benamių gyvūnų sanitarine tarnyba.

"Vier Pfoten" vakcinuoti, sterilizuoti ir pažymėti gyvūnai taip pat buvo paleidžiami į buvusias teritorijas.

Pradėjusią vasarą toks pats projektas buvo vykdomas ir gavus kompensaciją iš "Vier Pfoten"Austrijos fondo. Šis fondas dengė visas miesto išlaidas, sostinės gyvūnai sterilizuoti nemokamai.

Per mėnesį praėjusią vasarą gydytojų komanda kasdien atlikdavo maždaug po 40–50 operacijų.