Trys mėnesiai. Tiek liko šalia autostrados esančio „Bajorkiemio“ pastatams. Užeiga krito nuo Temidės kardo – artimiausiu metu su žeme turės būti sulyginti beveik visi čia esantys statiniai, kurie iškilo be jokių leidimų.

Spjovė į įstatymus

Restoraną „Bajorkiemis“ valdę verslininkai Kauno marių regioniniame parke sugebėjo suręsti ištisą pastatų kompleksą. Nuo plento iki marių didelį plotą regioninio parko dabar užima didžiulė dvaro stiliaus užeiga, klėtys su pobūvių patalpomis ir pirties kubilais lauke, tvartas su ožkomis, didelė vasaros estrada, pavėsinės, vaikų žaidimų įranga, karčemėlė su parduotuve.

Verslininkai nesivargino dėl statybos leidimų, nerengė statinių techninių projektų, nederino šių statybų su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba, Kauno marių regioninio parko direkcija.

Bet keisčiausia šių valdiškų institucijų laikysena: kol Kauno marių regioniniame parke dygo nelegalūs statiniai, jokie valstybės tarnautojai procesui netrukdė. Tiesiog romiai žiūrėjo pro pirštus, kaip ant Kauno marių kranto kertami medžiai, liejami pamatai, renčiami rąstai.

Dabar aštuoni mediniai, į etnografinį stilių pretenduojantys statiniai per tris mėnesius turės būti nugriauti. Kauno apygardos teismas paskelbė, kad palieka galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą. Į jį kreipėsi Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra, prašydama įpareigoti šiuo metu bankrutuojančią bendrovę „Bajorkiemis“ sunaikinti nelegalius statinius.

Anksčiau nubaustas ir valdininkas, kuris išdavė leidimą eksploatuoti nelegaliai iškilusius pastatus. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas Jonas Butkus teisme naiviai tvirtino nežinojęs, kad statyba parko teritorijoje turi būti derinama su parko direkcija. Teismas valstybės tarnybą jau palikusį vyrą nubaudė 12,5 tūkst. litų bauda.

Gaili darbo

Šiuo metu „Bajorkiemio“ teritoriją ir įrangą prižiūrintis darbininkas žurnalistams pasakojo dirbęs čia su pertraukomis nuo tada, kai restoranas dar tik kūrėsi, buvo aktyviai statomi pastatai.

„Vyko labai intensyvios statybos, buvo pilna darbininkų. Dabar, kai sužinojau, kad viskas daryta nelegaliai, negaliu atsistebėti, kaip niekas iš valdžios, regioninio parko direkcijos atstovų neatėjo paprašyti dokumentų. O dabar, kai jau seniai visi įprato prie tų pastatų, sumąstė viską išgriauti“, – stebėjosi nenorėjęs skelbti savo pavardės darbininkas.

Jis sakė gyvenantis netoliese esančiame Karčiupio kaime. „Man čia ateiti tik kelios minutės kelio, moka daugiau nei minimumą, todėl bus labai gaila prarasti gerą darbą. Čia dirba ir daugiau kaimo gyventojų, kiti atvažiuoja iš Kaišiadorių, Neveronių “, – pasakojo jis.

Bankrutuojančio „Bajorkiemio“ bankroto administratorius teisme aiškino, kad pastatų nereikėtų griauti dėl to, kad vienas iš bendrovės kreditorių yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Griaunamiems statiniams kreditą suteikęs „DNB banko“ atstovas irgi guodėsi, kad statiniai įkeisti bankui.

Teismas paaiškino, kad viešasis interesas nusveria privačius ir gali būti apgintas tik nugriaunant pastatus.

Nuomininkai kelsis kitur

Teismas leido negriauti tik kalvės, kur laikomi teritorijos priežiūros įrankiai. Mat šis namukas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Taip pat galės stovėti pagrindinis restorano pastatas, bet su sąlyga, kad per metus jis bus įteisintas.

Šiuo metu „Bajorkiemyje“ patalpas nuomojantis, restoranų tinklą valdantis verslininkas Paulius Tamošiūnas aiškino, kad su bankrutuojančia įmone ir nelegalių statinių statyba neturi nieko bendra. „Patalpas išsinuomojome iš bankroto administratoriaus. Visada žinojome, kad šios vietos ateitis miglota ir tam rengėmės, todėl palikti šias patalpas nebus sudėtinga“, – tvirtino P.Tamošiūnas.

Jis pasakojo, kad netoli dabartinio „Bajorkiemio“, kitoje vietoje prie Kauno marių rengiasi statyti restoraną, konferencijų salę. „Ten pastatų griauti tikrai nereikės, viską darome legaliai ir pagal įstatymus. Nesirengiame kartoti ankstesnių “Bajorkiemyje„ dirbusių verslininkų klaidų“, – tvirtino jis.

P.Tamošiūnas sakė dar nežinantis, kaip pasielgs, jei bankroto administratorius ar kreditoriai pasiūlytų įteisinti pagrindinį „Bajorkiemio“ pastatą. „Apie tai su manimi niekas nekalbėjo“, – teigė jis.

Dar turi vilties

Vienas iš buvusių „Bajorkiemio“ savininkų, dabar restoranų tinklą „Bernelių užeiga“ valdantis Algirdas Mažeika sakė tebepuoselėjantis viltį sugrįžti į paplentės restoraną.

Šalia autostrados iškilęs „Bajorkiemis“ prieš kelerius metus atiteko A.Mažeikos buvusiam verslo partneriui Gintautui Remeikai, kai verslininkų keliai išsiskyrė dėl tarpusavio konfliktų.

„Jis ir rūpinosi statybos reikalais. Aš tik žinau, kad parko direkcija žodžiu pritarė idėjai pelkėtoje vietoje statyti restoraną. Jei pastatus nugriaus, man bus jų gaila“, – kalbėjo A.Mažeika.

Jis teigė, kad bandys įteisinti bent pagrindinį pastatą. „Taip pat mėginsiu ieškoti kompromiso ir galbūt pakeisti kitus statinius, kad jie derėtų prie kraštovaizdžio“, – dalijosi planais verslininkas. A.Mažeikos manymu, galbūt labiau priderinus pastatus prie kraštovaizdžio, būtų galima juos išsaugoti.

Gali būti, kad A.Mažeika yra girdėjęs Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus išvedžiojimus, kaip būtų galima apsaugoti Preilos botelius nuo teismo sprendimo griauti.

Jis tvirtino, kad jau suformavęs ir komandą darbui „Bajorkiemyje“.