Bankas turėjo tapti legendinės Lietuvos komandos rėmėju, tačiau tapo skandintoju – paliko daugiau kaip 3 mln. litų skolą. "Kauno dienos" tyrimas rodo: prieštaringos reputacijos verslininkų valdomas bankas ir "Lietuvos rytas" galėjo veikti išvien.

Rėmėjas privertė skolintis

Prieš ketverius metus tuomečiai Kauno "Žalgirio" vadovai banką "Snoras" pristatė kaip patikimą finansinį užnugarį. Bankas įsigijo 14 proc. "Žalgirio" akcijų. Tą pačią dieną pasirašė paramos sutartį, pagal kurią generaliniu rėmėju tapęs "Snoras" įsipareigojo tris sezonus teikti finansinę paramą "Žalgirio" vyrų ir jaunimo krepšinio komandoms.

"Snoras" pažadėjo kiekvieną sezoną klubui skirti mažiausiai po 3 mln. litų. Tačiau bankininkai pažadą vykdė tik pirmąjį sezoną, o vėliau krepšinio klubą įpainiojo į žaidimus, kurių taisykles nustatė "Snoras".

2007–2008 m. sezono pradžioje "Snoras" vadovai pareiškė, kad negali skirti paramos – esą to neleidžia banko vidaus taisyklės.

"Snoras" pasiūlė išeitį – suteikti klubui paskolą, kurią vėliau jis galės grąžinti iš banko gavęs paramos pinigus. Tuomečiai "Žalgirio" vadovai patikėjo "Snoro" pažadais ir žengė pirmą žingsnį komandos finansinio kracho link.

"Žalgirio" vadovai pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu pinigus iš banko skolinosi ne vieną kartą. 2008 m. pavasarį "Snoras" išties skyrė paramą, bet pažadą ištesėjo tik iš dalies – "Žalgiriui" pervedė 2,8 mln. litų, kuriais buvo padengta dalis kredito "Snorui". Skola bankui pradėjo kauptis.

Pateko į bankininkų spąstus

"Žalgirio" likimas visada priklausė nuo rėmėjų sąžiningumo. Komandos komplektavimas priklauso nuo klubo biudžeto – nors vienam rėmėjui neištesėjus duoto žodžio, klubas priverstas sukti galvą, kaip užtaisyti biudžete atsiradusią skylę.

Prieš 2008–2009 m. sezoną klubas suplanavo keliolikos milijonų litų biudžetą – sutartis sudarė su ne vienu pajėgiu krepšininku. Komanda tą sezoną tikėjosi nuversti kalnus, tačiau susidūrė su nenugalima jėga.

"Prieš klubą pajutome tokią ataką, kokios dar nėra buvę. Iki Naujųjų metų planavome gyventi iš "Snoro" ir Kauno savivaldybės pinigų. Savivaldybė piktybiškai atidėliojo šį klausimą, o "Snoras" pareiškė, kad žadėtosios paramos nebeskirs", – prisiminė tuometis "Žalgirio" viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

Generalinio rėmėjo statusu mėgavęsis "Snoras", užuot ištiesęs pagalbos ranką, uždarė spąstus, kuriuos pats buvo paspendęs.

Pinigų stygių nuolat jautęs klubas, tikėdamas, kad gaus žadamą paramą, neturėjo kitos išeities, kaip tik besąlygiškai sutikti su "Snoro" diktuojamomis sąlygomis. Tuo metu "Žalgiris" iš "Snoro" jau buvo prisiskolinęs tiek, kiek turėjo gauti iš banko paramos. Tačiau vietoj žadėtosios sumos "Snoras" pakišo naują sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad trečiąjį rėmimo sezoną jis komandai skirs tik 400 tūkst. litų. Pats "Snoras" suprato, kad su tokiomis sutartimis "Žalgiris" negali sutikti.

"Tai buvo gėdingas pasiūlymas. 400 tūkst. litų už visas reklamines generalinio rėmėjo pozicijas – pasityčiojimas", – piktinosi G.Navikauskas.

Spręs teismas

Įtarta, kad tokiu pasiūlymu "Snoras" bando inicijuoti paramos sutarties nutraukimą, tačiau į bankininkų pinkles patekęs iš jų prisiskolinęs "Žalgiris" vis dar tikėjosi, kad rėmėjas vykdys savo įsipareigojimus. Vėliau tapo visiškai aišku, kad "Snoras" ne tik nėrė į krūmus, bet dar ir klubui po kaklu pakabino kelių milijonų litų dydžio kreditą, už kurį reikia mokėti palūkanas ir delspinigius.

2009 m. vasarį "Kauno dienos" kalbintas "Snoro" valdybos narys ir buvęs "Žalgirio" valdybos narys Žoržas Šarafanovičius pripažino, kad nebeteikia žadėtos paramos "Žalgiriui", o bankas daugiau dėmesio skiria automobilių sportui. Tačiau jis vis dar sakė, kad prie "Žalgirio" išgyvenimo "kiek galėsime, tiek prisidėsime priimtinais būdais". Vis dėlto ir šie pažadai liko pažadais. "Snoras" pardavė "Žalgirio" akcijas, vis dar reikalauja kredito grąžinimo, o apie žadėtą paramą pamiršo.

"Padėtis tokia: "Snoras" pats pasipiršo, skyrė pinigų iškelti vestuves, o vėliau pareiškė, kad už jas reikia susimokėti", – aiškino advokatas Gintaras Černiauskas.

Šiandien kredito suma siekia beveik 3 mln. litų – beveik tiek pat, kiek "Snoras" yra nesumokėjęs žadėtos paramos. Šiuo metu kredito sutarties galiojimas yra pristabdytas, o jos likimą šiandien pradeda spręsti Kauno apygardos teismas.

Įtarė sąmoningu žlugdymu

Įtariama, kad banko išdavystė galėjo būti suplanuota iš anksto. "Snoro" deleguoti atstovai į "Žalgirio" valdybą nė karto neužsiminė apie planus mažinti rėmimo dydį ar nutraukti paramą. Maža to, netgi skatino didinti klubo biudžetą. "Žalgirio" valdyme dalyvavęs "Snoras" žinojo, kad galą su galu vos suduriantis klubas kreditą gali grąžinti tik gavęs žadėtą paramą iš banko. O milijonus litų skolinusiam bankui buvo nė motais, kad klubo sąskaitose švilpauja vėjai.

"Visi sprendimai buvo priimami su kreditą išdavusio banko žinia. Jis viską laimino ir klampino klubą į skolas. Bankas nė karto neužsiminė, kad klubas turėtų galvoti, kaip atiduoti paskolą", – kalbėjo G.Černiauskas.

Per katastrofišką sezoną buvę klubo vadovai įtarė sąmokslą prieš "Žalgirį". Netikėtai pasitraukė ne vienas buvęs rėmėjas, o pinigų skyrimo klausimai buvo vilkinami kiek įmanoma ilgiau. Keistų sutapimų virtinė komandą nustūmė ant bedugnės krašto.

Tuomečiai klubo vadovai sakė, kad "Snoro" atstovai ne kartą buvo užsiminę apie nenorą remti "Žalgirį", nes nuo rėmimo pradžios apie banką neigiamą publikacijas viešai skleidžia vienai leidinių grupei priklausantys leidiniai. Praėjus keliems mėnesiams po "Žalgirio" akcijų pardavimo "Snoro" grupės įmonės "Snoras Media investicijos" valdyba priėmė sprendimą investuoti į "Lietuvos ryto" akcijas ir įsigyti 34 proc. įmonės įstatinio kapitalo.

Manoma, kad 2008 m. žadėtosios paramos "Žalgiriui" neskyręs "Snoras" tuo metu jau buvo nusitaikęs į "Lietuvos ryto" akcijas. Manoma, kad abi organizacijos tuo metu jau buvo parengusios "Žalgirio" žlugdymo scenarijų.

Buvęs „Žalgirio“ valdybos narys, „Snoro“ valdybos pirmininko pavaduotojas Ž.Šarafanovičius vakar žadėjo, kad po pietų su „Kauno diena“ pasikalbės apie „Žalgirio“ rėmimą ir santykius su „Lietuvos rytu“, tačiau sutartu laiku telefonu buvo nebepasiekiamas.

Veikė per D.Maskoliūną?

Iš karto po to, kai "Snoras Media investicijos" įsigijo "Lietuvos ryto" akcijas, bankas pradėjo remti ir krepšinio komandą.

Praėjusį sezoną "Žalgiriui" pavyko atsikratyti skolų, sukomplektuoti pajėgią komandą.

Tačiau puolimas viešoje erdvėje nesibaigė. Po to, kai "Žalgirio" komandos savininkas iš ekipos vyriausiojo trenerio pareigų už tai, kad darė neigiamą įtaką "Žalgirio" klubui, atleido Darių Maskoliūną, "Snoro" kontroliuojami dienraščiai pradėjo kampaniją prieš "Žalgirio" savininką. Publikacijomis siekta įrodyti, kad per 20 mln. litų į komandą investavęs V.Romanovas siekia sužlugdyti "Žalgirį".

Itin aktyviai tokią nuomonę formavo D.Maskoliūnas, kuris praėjusią savaitę tapo "Lietuvos ryto" krepšinio komandos vyriausiojo trenerio asistentu. Tokį jo žingsnį pasmerkė ne tik "Žalgirio" sirgaliai, bet ir legendiniai ekipos krepšininkai.