Per pusmetį liepsnos pakaunėje pasiglemžė dvi bažnyčias. Gegužę supleškėjo Paštuvos šv. Barboros bažnyčia. Prieš dvi savaites nepavykęs bandymas sudeginti Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos bažnyčią įgyvendintas vakar.  Visuomenės akys krypsta į abiejų bažnyčių kleboną Šarūną Petrauską.

Sutapimų virtinė

Sutapimas ar ne, kad Paštuvos ir Kulautuvos bažnyčiose klebonavo tas pats kunigas Š.Petrauskas? Sutapimas ar ne, kad abu kartus, kai naktimis kėsintasi į Kulautuvos bažnyčią, klebono Š.Petrausko nebuvo namuose, esančiuose prie pat bažnyčios? Sutapimas ar ne, kad abiejose sudegusiose bažnyčiose nebuvo įrengta priešgaisrinė signalizacija?

Šie ir daugybė kitų ne mažiau intriguojamų klausimų sukasi parapijiečių galvose, dvasininkų bendruomenėje ir policijos tiriamose versijose.

Ar dviejų bažnyčių gaisrai – išpuolis prieš Bažnyčią, ar prieš konkretų kunigą? Vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau šias versijas Kauno rajono policija aiškinasi.

Po Paštuvos bažnyčios nelaimės mįslėmis apaugo klebono Š.Petrausko asmenybė. Jau tada ikiteisminio tyrimo tyrėja negailėjo kritikos klebonui, kad jis neskuba padėti tirti bažnyčios gaisro. Esą jis stengiasi sudaryti įspūdį, kad padeda ikiteisminiam tyrimui, tačiau esama duomenų, kad kunigas toli gražu ne iki galo atviras.

Prieštaringi vertinimai

„Netikiu, kad kas nors taip keršija klebonui. Čia kažkas nekenčia visų bažnyčių ir nori jas visas sunaikinti. Nesuprantu, kaip žmogui gali pakilti ranka deginti bažnyčią? Nori eini ten melstis, nenori – neini, juk niekas varu nevaro“, – svarstė Kulautuvos gyventoja Albina Jonaitienė.

Kita kulautuviškė Aldona V. kritiškiau vertino vos trejus metus į Kulautuvos parapiją paskirto kunigo veiklą.

„Jis nuo pavasario rinko aukas priešgaisrinei bažnyčios signalizacijai. Per tą laiką spėjo pasikeisti automobilį, buitinę techniką klebonijoje. Klebonijoje sudėti nauji langai. O signalizaciją bažnyčiai vis rengėsi ir rengėsi įvesti“, – stebėjosi Aldona V.

„Jis labiau verslininkas, o ne kunigas. Daro taip, kaip geriau jam, ir nesistengia įsiklausyti į parapijiečių pageidavimus“, – kunigo veiklą vertino moteris.

Turi užnugarį?

Gaisrai Kulautuvoje sujudino bažnyčios bendruomenę. „Ten buvo daug netvarkos. Vyskupai tai žinojo, bet nenorėjo nieko daryti“, – pasakojo „Kauno dienai“ nepanoręs prisistatyti šaltinis iš kunigų luomo.

Dvasininkas stebėjosi jį pasiekusiomis žiniomis, kad klebonas Š.Petrauskas už laidotuves esą paprašė 500 litų aukos. „Kur tai matyta kaime šitaip lupti“, – piktinosi jis.

Ne vienas kunigas esą girdėjęs Š.Petrausko nusiskundimų, kad jo bažnytėlės varganos ir niekas neaukojo pinigų jų remontui.

Pašnekovas leido suprasti, kad kunigas R.Petrauskas aukštuose bažnyčios sluoksniuose turi užnugarį.

Tai – neapykanta Bažnyčiai

Pastarąsias kelias dienas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius dalyvauja plenariniame vyskupų posėdyje. Kurijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas perdavė vyskupo susirūpinimą dėl nelaimės Kulautuvoje. „Tai fiziškai išreikšta neapykanta“, – gaisrą vertino D.Chmieliauskas.

Paklaustas, kaip vertina faktą, kad sudegė dvi to paties kunigo bažnyčios, D.Chmieliauskas atšovė: „Norite apjuodinti kunigą Š.Petrauską.“ Kurijos atstovas leido suprasti, kad ne laikas komentuoti Bažnyčią sukrėtusius įvykius: „Dar pelenai neatvėsę, o jūs tikitės kažkokių komentarų.“

Kurijos atstovas gynė dvasininką, esą jis buvo surinkęs 15 tūkst. litų Kulautuvos bažnyčios priešgaisrinei signalizacijai, buvo parengti projektai ir tariamasi, kaip įdiegti sistemą. D.Chmieliauskas tvirtino, kad Kulautuvos klebonas rūpinosi ir Paštuvos bažnyčios statymu. Šiems darbams jau buvo surinkta 72,5 tūkst. litų paramos ir aukų.

„Tai, kas įvyko, vertiname kaip neapykantą ne asmens, o Bažnyčios atžvilgiu“, – D.Chmieliauskas priminė pastarųjų dienų įvykius Raudondvario bažnyčioje, suniokotus paveikslus koplyčiose Kaune.

Trūksta informacijos

Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Romas Oželis apgailestavo, kad didelis policijos nudirbtas darbas, pradėtas ikiteisminis tyrimas nepadėjo apsaugoti Kulautuvos bažnyčios.

Pareigūnas patvirtino, kad tyrimuose dėl Paštuvos bažnyčios gaisro ir pirmojo pasikėsinimo padegti Kulautuvos bažnyčią įtariamųjų nenustatyta.

R.Oželis neslėpė, kad visuose nusikaltimuose aptinkama to paties braižo. „Jei vieną naktį paleidai akmenį į bažnyčios langą, tai ar negali kitą naktį pro langą įmesti Molotovo kokteilio?“ – retoriškai klausė pareigūnas.

R.Oželis atviravo, kad informacijos dėl minėtų nusikaltimų sulaukia, tačiau vertingos informacijos trūksta.

Labiau pasiruošė

Gaisrų tyrimo centro išvadų dar teks palaukti. „Atviras, pašalinis ugnies šaltinis. Tikėtina žmogaus veikla“, – pirminius pastebėjimus dėstė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas.

Kulautuvos bažnyčia padegta beveik toje pačioje vietoje, kurioje ją mėginta padegti pirmą kartą.

Pirminiais duomenimis, gaisrų tyrėjai nustatė degaus skysčio garų likučius. Spėjama, kad pirmą kartą padegėjas atėjo netinkamu laiku ir turėjo per mažai degaus skysčio, todėl lemtingam momentui pasirinko dviem valandomis ankstesnį laiką ir pasiruošė ne vieną litrą degaus skysčio.

Priekaištai šeimininkui

„Elementari garsinė signalizacija kainuoja turbūt kokius 50 litų. Buvo galima laikinai įrengti tokią. Garsas padegėją būtų atbaidęs, o gelbėtojus anksčiau pažadinęs“, – liejosi Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno filialo vadovas Svaigedas Stoškus.

Po pirmojo mėginimo sudeginti Kulautuvos bažnyčią S.Stoškus apsisprendė įtraukti medinius maldos namus į Kultūros apsaugos objektų sąrašą, tačiau taip ir nespėjo.

Kauno rajone yra 11 bažnyčių. „Degs ir toliau, jei neapsaugosime tų bažnyčių“, – S.Stoškus piktinosi, kad nebuvo imtasi reikiamų apsaugos priemonių.

„Bažnyčia nėra asmeninis kunigo turtas. Žmonės aukoja, suneša po kruopelytę savo pinigų, todėl jis privalo saugoti ir rūpintis“, – kalbėjo S.Stoškus.