Vilniaus darbo birža tapo uždarbio šaltiniu kai kuriems sostinės gyventojams. Jie Darbo biržoje užsiima prekyba talonais: į Darbo biržą atvykę bedarbiai už 10 litų gali gerokai sutrumpinti laiką, kurį praleis eilėje.

Verslas suprastėjo?

Talonų prekeiviai sostinės Darbo biržoje pradėjo lankytis maždaug šių metų pradžioje, kai gerokai išaugo bedarbių skaičius. Apsukruoliai į biržą ateina anksti ryte, paima tris ar daugiau talonėlių, o susiformavus eilei juos siūlo susirinkusiems žmonėms.

Paprastai talonėlio kaina siekia 10 litų, tačiau susiformavus didesnėms eilėms, prekeiviai kainas kilstelėja. Dienraščio kalbinti bedarbiai teigė, kad talonais prekiauja ne itin aukštos kultūros asmenys – esą tai dažniausiai būna valkatėlės, taip užsidirbantys dienos išgertuvėms.

"Buvo tokių atvejų, kreipėmės dėl tų žmonių ir į policiją", – "Vilniaus dienai" pasakojo Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Valeika. Anot jo, pastaruoju metu talonų prekeiviai nurimo. Esą labiausiai prekyba klestėjo metų pradžioje.

Per dieną – 300 žmonių

Vis dėlto eilės sostinės Darbo biržoje išlieka ilgos. E.Valeikos teigimu, per dieną spėjama užregistruoti visus atėjusius, tačiau eilėje žmonės vis dar praleidžia po kelias valandas.

"Gali būti, kad kelias valandas pastovi. Bet žmogus gauna taloną, mes jam pasakome, kiek maždaug žmonių per valandą užregistruojame, jis gali orientuotis ir ateiti vėliau, po valandos ar dviejų. Nebūtina eilėje stovėti", – aiškino pašnekovas.

Per valandą Vilniaus darbo biržoje vidutiniškai įregistruojama nuo 30 iki 35 žmonių. E.Valeikos žodžiais, bendras bedarbių srautas, palyginti su metų pradžia, sumažėjo bene dvigubai, tačiau skaičiai išlieka įspūdingi.

"Per dieną registruojame apie 300 bedarbių, anksčiau registruodavome po 500–600 žmonių. Eilės būna, bet į dienos pabaigą beveik nieko nelieka", – sakė E.Valeika.

Įsidarbinti – tikras menas

Birželį sostinėje per mėnesį buvo įregistruota apie 1460 laisvų darbo vietų. O bedarbių Vilniuje – jau 41,5 tūkst.

E.Valeikos teigimu, pastaruoju metu sukruto krovinių vežimo bendrovės, tad padaugėjo darbo pasiūlymų tolimųjų reisų vairuotojams. Darbo rinką kiek atgaivino ir baigiamas statyti verslo kompleksas "Ozas" – jo savininkai daugeliui žmonių davė darbo. Tiesa, su jais paprastai sudaromos terminuotos sutartys mėnesiui ar dviem.

"Ne toks pasirinkimas, koks buvo prieš metus ar dvejus. Bet... yra kaip yra", – padėtį darbo rinkoje komentavo E.Valeika.

Laukimas eilėje – kankynė

Vilniaus darbo birža atidaroma lygiai aštuntą ryto. Atvykus kiek vėliau, pavyzdžiui, pusę devynių ir atsispausdinus laukimo talonėlį, savo eilės registratūroje teks gerokai palaukti. Biržoje apsilankiusiam "Vilniaus dienos" žurnalistui mašina išspausdino talonėlį su 96-u numeriu. Vis dėlto maždaug per valandą eilė pasislinko tik nuo 20-o iki 35-o numerio. Tiesa, yra galimybė užsiregistruoti internetu darbo biržos tinklalapyje, bet tuomet vis tiek reikės laukti eilėje, tik trumpesnėje.

Antrame Vilniaus darbo biržos pastato aukšte – krūvos žmonių. Dalis bedarbių – poros ar jaunos šeimos, kai kurie į biržą atsiveda ir vaikus. Kondicionieriaus koridoriuje nėra, taigi karštą vasaros dieną biržos klientus vėsina tik du iš abiejų pastato pusių atverti langai. Kai kurie biržos lankytojai neturi kur arba nenori atsisėsti, dėl to stovi, tupi arba sėdi ant žemės.

Prie biržos nugirstas stoviniuojantis vyras mobiliuoju telefonu skambino į saugos tarnybą – prašytis darbo. Kelias minutes entuziastingai pasakojusio apie savo kvalifikaciją ir darbo patirtį vyriškio pokalbis su potencialiu darbdaviu baigėsi iškart, kai pasigirdo klausimas apie jo amžių. 55 metų bedarbis neturėjo jokių šansų.