Gatvėse dienas leidžiantys benamiai priversti ieškotis šiltesnės vietos. Tačiau Vilniaus miesto nakvynės namai dar neperpildyti nuo šalčio masiškai bėgančių žmonių.

Į Naujojoje Vilnioje, A.Kojelavičiaus gatvėje esančius nakvynės namus namų neturintys miesto gyventojai užsuka pasiimti maisto talonų. Ir ne tik. Žmonėms patogu pasinaudoti čia teikiamomis nakvynės paslaugomis.
,,Patekti ir sulaukti pagalbos nakvynės namuose, esančiuose Naujoje Vilnioje, yra paprasta ir patogu. Be duodamų maisto talonų, benamiai sulaukia ir vakarienės. Tiesa, ji – tik arbata su sumuštiniu ar sultinys, tačiau tai vienintelė vieta, kur apskritai duodama maisto. Beje, benamiai neprivalo turėti nė dokumentų, už praleistą naktį jiems nereikia susimokėti. Gal dėl to ir žmonių daugiausia sulaukiame būtent šiuose nakvynės namuose“, – pasakojo Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Audronė Luneckienė.

Rūpinasi jau rudenį

Ne visi benamiai laukia, kol stogo virš galvos prispirs ieškoti šaltis. Dauguma, ypač moterys, turinčios mažamečių vaikų, pastoge pradeda rūpintis jau nuo rugsėjo mėnesio.
,,Turime 170 vietų patalpose, esančiose Vilkpėdės gatvėje, dabar beveik visi kambariai užimti. Tiesa, prasidėjus šalčiams didelio antplūdžio nepajutome. Žmonių, norinčių gauti nakvynę ir trumpalaikes socialines paslaugas, padaugėjo pasibaigus vasarai, nusistovėjus vėsesniems orams“, – teigė A.Luneckienė.
Tokiu atveju miestiečiams suteikiama galimybė gyventi pusę metų. Tiesa, jie privalo paisyti vidaus taisyklių. Kitu atveju už pažeidimus gali būti įspėjami ar net pašalinami iš nakvynės namų.
,,Pažeidimai būna įvairūs. Dažniausiai pastabų duodame už nesaikingą alkoholio vartojimą, rūkymą kambariuose“, – dėstė ponia A.Luneckienė

Gyventi galima ir metus

Jei žmonės laikosi taisyklių ir tvarkingai moka už paslaugas, komisijai nusprendus jie gali pasilikti gyventi ilgiau nei pusmetį.
Daugiau kaip metus Vilkpėdės nakvynės namuose gyvenantis Sergejus Spiridovas „Vilniaus dienai“ teigė esantis patenkintas visomis suteiktomis sąlygomis ir kaimynais.
,,Tik kadaise lūžusi koja trukdo susirasti darbą. Jei darbo birža siunčia ir siūlo kokį darbelį, atsiranda kliūčių iš darbdavio pusės: nenori priimti manęs dėl invalidumo“, – guodėsi vyras.