„Turi būti išsklaidyti bet kokie atradimo džiaugsmą temdantys šešėliai ir, svarbiausia, tokios situacijos ateityje neturi kartotis“, – trečiadienį po pasitarimo Kultūros ministerijoje sakė Š. Birutis.

Jis su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte, Kultūros paveldo departamento (KDP) direktoriumi Vidmantu Bezaru, Valdovų rūmų muziejaus generaliniu direktoriumi Vydu Dolinsku ir Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatoriumi kunigu Mykolu Sotničenka aptarė karališkųjų insignijų paieškos Vilniaus katedroje aplinkybes.

Kultūros ministerijos teigimu, Vilniaus arkivyskupija dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl pavėluoto informavimo apie rastas vertybes ir norą bendradarbiauti su KPD.

Š. Birutis pabrėžė, kad ir KPD turi atkreipti dėmesį į tinkamą asmenų instruktavimą išduodant leidimus, aiškiau pateikti informaciją, vykdyti ir institucinį, ir visuomenės švietimą šiais klausimais.

„Kaip tikinčiajam ši situacija nėra smagi, tačiau kaip ministras laikausi nuostatos, kad teisės aktų privalo laikytis visi: ir bažnyčios, ir muziejai, ir kultūros paveldo priežiūrą vykdančios institucijos“, – teigė jis.

Kita vertus, ministras tvirtino, kad dėl pažeistų procedūrų žalos vertybėms nepadaryta.

Pasitarimo dalyviai sutarė, kad katedros požemiams reikalingi platesni ir detalesni tyrimai.

Kultūros ministras akcentavo, jog tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, o valstybės iniciatyva.

„Todėl Kultūros ministerija šia linkme intensyviai dirba“, – patikino jis.

Pagal Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos su partneriais įgyvendinamą projektą, kuriant „E-kultūros“ platformą (vieningą suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalą), numatytas svarbiausių kultūros paveldo objektų, tokių kaip Vilniaus katedra, skenavimas, panaudojant 3D skaitmeninimo technologijas.

Gruodį dalyvaujant Valdovų rūmų, Bažnytinio paveldo muziejaus, Vilniaus arkivyskupijos atstovams Vilniaus arkikatedros požemiuose atverta slaptavietė su karališkosiomis insignijomis. Apie tai pranešta sausio 6 dieną per spaudos konferenciją.

Požemiuose rastos prieš Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) laidojimo karūna, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės pirmosios Žygimanto Augusto (1520–1572) žmonos Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) laidojimo karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė.

Taip pat – Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto antrosios žmonos Barboros Radvilaitės (apie 1520/1523–1551) pomirtinė karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.

Slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu, ornamentu, įrašu – BNS), puošusios šv. Kazimiero koplyčią, nemažai votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos (mirė 1615 metais) karsto plokštelė.

Šios vertybės išimtos nedalyvaujant KPD atstovams, jų neinformavus apie procesą. Be to, procesas nebuvo filmuojamas.

KPD vadovas Vidmantas Bezaras naujienų portalui „Bernardinai“ teigė apie šiuos radinius sužinojęs iš žiniasklaidos.

Tuo metu dailės kūrinių restauratorius Saulius Poderis kaltina Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą. Jis tvirtina apie vertybes žinojęs pastaruosius dešimt metų, ne kartą kreipęsis į KPD ir arkivyskupiją su prašymu ištirti katedros požemius, tačiau jo prašymai būdavo atmetami.

S. Poderio teigimu, jis insignijų slaptavietę atrado anksčiau, kuomet ekskursijos katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera, ir apie atradimą informavo valstybės vadovus. Tuomet KPD ėmėsi koordinuoti kultūros vertybių išėmimą, tačiau Vilniaus arkivyskupija tai padarė savo nuožiūra.

Valdovų palaikai ir insignijos pirmą kartą Vilniaus arkikatedroje rastos 1931 metais. Artėjant Antrajam pasauliniam karui, 1939  metais jos vėl paslėptos katedros rūsiuose.

S. Poderis teigė, kad nustatyti slaptavietę pavyko susisiekus su vieno iš asmenų, dalyvavusių slepiant vertybes, sūnumi. Jis buvo įrašęs tėvo liudijimą apie tai, kur slėpė katedroje saugotas vertybes, kad per karą jos nebūtų pavogtos.