Antradienį nuo ankstyvo ryto iki vakaro Vilniaus centre plušėję gelbėtojai, atgal į mišką viję Vilniaus centre klaidžiojusį briedį, šiandien jau gali lengviau atsikvėpti ir suskaičiuoti, kiek kainavo ši gelbėjimo operacija. Brangiai. Tačiau gamtininkai priduria, kad išsigandusio gyvūno likimo valioje nebuvo galima palikti, nes priešingu atveju mieste būtų kilusi panika ir sumaištis. Įvykus blogiausiam scenarijui nebūtų išvengta nuostolių ir aukų.

Gelbėjimo operaciją vadina sėkminga

Nors iš Kauno į sostinę prieš pietus briedžio, kelias valandas lydimo ugniagesių gelbėtojų, atvykę gelbėti Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai žurnalistams teigė pirmą kartą matantys gyvą briedį, organizacijos vadovas Vytautas Gustaitis teigiamai įvertino savo pavaldinių darbą. Į pavakarę pats į Vilnių atvykęs V. Gustaitis Grynas.lt sakė, kad miško žvėries gelbėjimo operacija buvo sėkminga ir gerai koordinuota.

Paprašytas prisiminti praėjusios dienos įvykius, pašnekovas gyrė ne tik savo darbuotojus, bet ir kitas tarnybas, prisidėjusias prie briedžio gelbėjimo. „Iš pat pradžių visos tarnybos susikalbėjo, todėl buvo priimami profesionalūs sprendimai. Viskas buvo daroma apgalvotai ir koordinuotai, tad jokio chaoso tikrai nebuvo. Kaip tik todėl gyvūnas galiausiai buvo saugiai užmigdytas, išgabentas į mišką ir paleistas“, - audringo antradienio įvykius prisiminė vyras.

Ankstyvą antradienio rytą Vrublevskių gatvėje į „Volkswagen Golf“ atsitrenkęs ir vėliau į Neries upę įšokęs gyvūnas šiuo metu jau vaikštinėja Neries regioninio parko miškuose. V. Gustaitis sakė, kad kol Vingio parke užmigdytas gyvūnas buvo atvežtas į mišką, vaistų poveikis buvo išgaravęs. Todėl atrištas ir iš priekabos iškeltas gyvūnas pats atsikėlęs ir šiek tiek susvirduliavęs nuėjo gilyn į tankmę.

Vis dėlto, kad vienerių metų vyriškos lyties žvėris saugiai pasiektų mišką, reikėjo nemažai gelbėtojų pastangų. Iš pat pradžių buvo priimtas planas skatinti briedį pasroviui judėti už miesto ribų, kur jis niekam nekeldamas grėsmės galėtų pasukti savais keliais. Tačiau iš miesto centro pasitraukęs gyvūnas ties Vingio parku nutarė eiti krantu, kol galiausiai pasuko į parko teritoriją. Kaip tik tada Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai nutarė jam suleisti vaistų, kurie gyvūną prislopintų.

„Pirminis planas buvo paneriu gyvūną palydėti už miesto. Bet jis pasuko į Vingio parką. Į jį strėlytės su vaistais buvo iššautos visai prie pagrindinio tako. Neužmigdyti jo negalėjome, nes jis per parką būtų grįžęs į miestą: būtų gąsdinęs žmones ir kėlės pavojų visų saugumui. Aišku, būtų kilęs rimtas pavojus ir jo gyvybei. Todėl šiuo atveju vaistai buvo būtini. Sprendimas buvo tikrai teisingas“, - argumentavo V. Gustaitis, pridėjęs, kad jei gyvūnas nebūtų pasukęs į parką, dviejų vaistų dozių būtų išvengęs.

Migdomųjų kaina – 600 litų

Anot jo, organizacijos darbuotojai turi nuotolinio užmigdymo priemones, tačiau jos panaudojamos tikrai ne visais atvejais, kai gaudomi į miesto teritoriją patekę žvėrys. Kanopinių gyvūnų užmigdymas labai brangus. Pavyzdžiui, šiuo atveju briedžiui buvo suleista vaistų už 600 Lt. Kai kaina tokia didelė, visuomet stengiamasi, jei tik įmanoma, išsiversti be medikamentų.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, gelbėjimo operacijos metus briedis sulaukė pernelyg didelio dėmesio ir tai trukdė dirbti specialistams. „Tokiu atveju reikėtų, kad žmonės atsitrauktų ir netrukdytų. Bet vakar viskas buvo daroma priešingai. Žmonės buvo labai aktyvūs ir fotografai fotografavo su blykstėmis. Kai atvažiavome išvežti briedį, jį buvo apstoję gal 20 žmonių. Jei būtų dirbę keli žmonės, situacija būtų buvusi visai kitokia“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasidomėjus, kiek organizacijai, pasirašiusiai sutartį su Aplinkos ministerija, kainavo briedžio gelbėjimo procedūra, jos vadovas sakė, kad tai tikrai nebuvo pigu. Bet tikslios sumos kol kas jis negalėjo įvardyti. „Dar neskaičiavome. Kai teiksime ataskaitą ministerijai, būtinai viską įtrauksime. Tada bus viskas apskaičiuota. Žinoma, kaina negali būti didesnė nei numatyta dalyvaujant konkurse. Gal tai ir buvo nuostolinga, bet nekreipiame į tai dėmesio. Svarbu, kad operacija buvo sėkminga“, - sakė V. Gustaitis.

Aplinkos ministerija informavo asociacijai skirianti 120 tūkst. litų per metus. Iš šių pinigų, anot jos, už briedžio gelbėjimo operaciją Gyvūnų globėjų asociacijai ir bus atseikėta.

Kai kas stebėjosi, kodėl briedžio gelbėjimo operacija truko kone visą dieną. Tačiau pašnekovas sakė, kad skubėjimas galėjo baigtis gyvūno mirtimi: „Daug kas klausia, kodėl viskas truko taip ilgai. Dėl to, kad skubant gyvūną galima labai greitai nužudyti. Jam kenkia didelis stresas ir vaikymas. Viskas turėjo vykti apgalvotai,“ - pabrėžė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas.

Vis dėlto, tai nebuvo pirmasis išgelbėtas briedis. Vyras aiškino, kad panašių atvejų buvo bent keletas. Paprašius pateikti pavyzdžių, jis prisiminė briedę Meilę, kuri iš Vilniaus rajono buvo nugabenta į Kuršių neriją. Taip pat Gyvūnų globėjų asociacija į mišką yra išvežusi Biržų priemiestin užsukusį briedį.

Mieste briedis būtų sukėlęs sumaištį

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius savo ruožtu pirmą tokią plataus masto briedžio gelbėjimo operaciją įvertino labai gerai. Anot jo, jei reikėtų gelbėtojams parašyti pažymį dešimtbalėje sistemoje jis skirtų dešimt balų. „Manau, kad operacija atlikta tikrai profesionaliai. Situacija unikali tuo, kad briedis nemažai nuplaukė. Ko gero penki kilometrai tikrai susidarė. Aišku, jis daug ėjo ir pėsčiomis“, - pasakojo pašnekovas.

Tačiau, jo žodžiais tariant, situacija buvo sudėtinga dar ir todėl, kad laukinis žvėris atklydo į miesto centrą. Anot jo, jei į tai nebūtų laiku sureaguota, Vilniuje būtų kilusi panika. Įvykus blogiausiam scenarijui mieste nebūtų išvengta autoįvykių, dūžtančių vitrinų ir sužeistų žmonių.

„Tai yra didelis laukinis žvėris, todėl jis kelia didžiulę grėsmę. Jeigu jis būtų išlipęs į krantą ir pradėjęs bėgti, jo taip lengvai niekas nebūtų galėjęs sustabdyti. Jis bet kurioje gatvėje būtų pasibaidęs. Tada jis galėtų atsitrenkti į mašinas, galėtų išdaužyti langus ir vitrinas. Žmonės galėjo būti sužaloti. Ir pats žvėris būtų sužeistas arba nušautas“, - blogiausią scenarijų įvardijo gamtininkas.

Kaip tik todėl sprendimą briedį ginti upe jis laiko protingu ir gerai apgalvotu. Pašnekovas atskleidė, kad buvo pasirinkta geriausia galimybė iš visų galimų. Taip pat, S. Paltanavičiaus teigimu, buvo laiku nutarta gyvūną užmigdyti. Anot jo, nebuvo galima leisti, kad briedis iš Vingio parko patektų į miestą. Priešingu atveju pasekmės būtų buvusios labai rimtos.

O anksčiau, gamtininko manymu, žvėries migdyti nebuvo prasmės, nes vaistais piktnaudžiauti negalima. „O kas jį išims iš vandens? Čia labai rimti dalykai. Be to, reikia žinoti, kad nuvargusį žvėrį migdomieji vaistai visai kitaip veikia. Viskas priklauso nuo jo būklės“, - kodėl tik pamačius briedį jam nebuvo suleisti vaistai, paaiškino pašnekovas.

Vilniuje stirnų netrūksta

Kol atvažiavo Gyvūnų globėjų asociacijos darbuotojai, briedžiui bandė padėti gelbėtojai. Tačiau šios organizacijos darbuotojai staiga atvykti negalėjo, nes jų būstinė yra Kaune, o Vilniuje filialo ji neturi.

Vis dėlto S. Paltanavičius linkęs manyti, kad panašių atvejų gali pasikartoti ir ateityje. Anot jo, miesto teritorijoje esančiuose parkuose nesunkiai galima surasti stirnų ir jei jas šuo išgąsdintų, jos gali atšokuoti ir į miesto gilumą. Negana to, kadangi Vilnius yra miškingas, į jį gyvūnai patenka iš aplinkinių miškų.

„Briedžiai bet kada gali užklysti. Be to, stirnos ir šernai taip pat gali užklysti. Pavyzdžiui, Kaune į Ąžuolyną dažnai ateina stirnos. Į Klaipėdą briedžiai užsuka kone kasmet. Pavyzdžiui, stirnų Vingio parke ir Karoliniškių draustinyje tikrai yra. Ten kartais bėgioja palaidi šunys. Ir jei jie stirną užvys, ji atklys į miestą ir sukels sumaištį. Todėl geriausia, kad miesto teritorijoje jų nebūtų. Įdomu tai, kad beveik iki Vilniaus centro gyvūnai gali ateiti miškais“, - sakė S. Paltanavičius.

Anot jo, į Vilnių antradienį briedis galėjo atvykti dėl kelių priežasčių. Visų pirma pavasarį briedžiai žiemojimo vietas pušynuose ir jaunuolynuose keičia į karklynus. Tačiau yra ir dar viena priežastis: „Tai yra pernykštis jauniklis. Jo motina briedė gegužės pirmosiomis dienomis atsives šių metų jauniklius. O pernykščiai, visą žiemą laikęsi prie motinos, turi pradėti gyventi savarankiškai,“ - aiškino gamtininkas.

Tačiau iš Nemenčinės pusės į Vilnių atklydęs briedis išvežtas į visai kitą vietą. S. Paltanavičius tokį sprendimą vadino logišku. „Jei jis būtų atvežtas iš ten, kur atėjo, pasirinktų tą pačią ėjimo kryptį ir grįžtų. O Neries regioniniame parke yra dideli miškų masyvai. Briedžių yra visur, todėl saviškių jis tikrai susiras. Vieta jam tikrai yra tinkama“, - tikino pašnekovas.