Nemuno saloje kyla arena, tačiau potencialiūs jos valdytojai entuziazmu netrykšta. Verslininkus gąsdina reikalaujamos milijoninės investicijos, "Žalgirio" likimas ir nauji mokesčiai.

Reikalauja didelių investicijų

Statomos Kauno arenos valdymo ir naudojimo koncesijos konkursas paskelbtas praėjusią savaitę. Visiems potencialiems, 25 metus areną valdysiantiems verslininkams Kauno savivaldybė davė pakankamai laiko pasirengti. Susipažinti su sąlygomis ir pateikti savo pasiūlymus galima iki gegužės.

Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas sakė sulaukęs ne vieno besidominčio konkursu skambučio, bet "Kauno dienos" kalbinti potencialūs arenos valdytojai dideliu entuziazmu dėl arenos valdymo netryško.

Pirmiausia jiems neviltį kelia sąlyga investuoti maždaug 30 mln. litų į arenos infrastruktūrą.

"Šitą konkurso sąlygą pamatėme ir atšoko visa fantazija", – sakė Šiaulių arenos generalinis direktorius Gintaras Radavičius.

Šiaulių arenos operatoriai tikisi rimtai pakovoti dėl Klaipėdoje statomos arenos valdymo, bet tikina į Kauną kojos nekelsiantys, kol nedings milžiniškų investicijų reikalaujanti sąlyga.

"Kauno diena" yra rašiusi, kad, finansų analitikų nuomone, tokia atsiradusi arenos operatoriaus sąlyga įrodo, jog dabartinė miesto valdžia tuščiai gyrėsi, kad areną gali pastatyti kur kas pigiau. Nuo statybos kaštų nubraukta lėšų dalis tiesiog perkelta operatoriui.

"Ši sąlyga nėra paremta verslo logika. Savivaldybė yra priversta ją įtraukti. Be šių pinigų arena nebus baigta", – įsitikinęs Vilniaus "Siemens" ir Panevėžio "Cido" arenas valdančios bendrovės "Seven entertainment" generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis.

Svarbus "Žalgirio" likimas

V.Šiugždinis ir dar vieno, prisistatyti nepanorusio galimo valdytojo atstovė sakė, kad dėl dalyvavimo konkurse apsispręs per ateinančias kelias savaites. Per tą laiką ne tik bus atidžiai skaičiuojama, ar gali atsipirkti investicijos, bet ir akylai stebimos "Žalgirio" krepšinio klubo derybos su galimu investuotoju. Stipri, Eurolygoje žaidžianti komanda labai svarbi, kad arena egzistuotų.

"Jeigu nebus "Žalgirio", arenos Kaunui nereikės. O šiuo metu niekas negali pasakyti, ar "Žalgiris" bus", – kalbėjo V.Šiugždinis.

Buvęs "Žalgirio" vadovas Gediminas Navikauskas rudenį užsiminė, kad koncesijos konkurse galėtų dalyvauti pats "Žalgiris", jei rastų rimtą partnerį. Dabartinis klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas tokią galimybę kategoriškai atmetė.

"Dabar ne tas galvoje", – sakė jis.

Verslą žlugdo mokesčiai

Galimus arenos operatorius baido ne tik privalomos investicijos ir sunkiai gyvenantis "Žalgiris". Arenoms valdyti itin nepalanki naujosios šalies valdžios priimta mokesčių politika. Ji ne tik žlugdo stiprias sporto komandas, būtinas, kad sėkmingai funkcionuotų arenos, bet ir sumažino kitų renginių pelną. Didžiųjų Lietuvos arenų valdytojai teigia, kad pernai dirbo pelningai, tačiau nežino, kokio finansinio balanso tikėtis šiemet.

"Seven entertainment" svarsto galimybę didelius koncertus rengti ne savo valdomose dviejose arenose, o Rygoje. Renginiams panaikinta mokesčių lengvata, todėl bilietams šiemet taikoma ne 5 proc., o 19 proc. pridėtinės vertės mokestis. V.Šiugždinis sakė, kad Latvijoje renginiams mokestis išvis netaikomas.

"Viena ranka valstybė stato arenas, o kita žlugdo šį verslą", – pastebėjo verslininkas.

Anot V.Šiugždinio, nors mokesčiai ir padidėjo, šiais metais jo vadovaujama bendrovė mokesčių į valstybės biudžetą sumokės mažiau. Praėjusiais metais "Siemens" arenoje įvyko beveik šimtas renginių. Šiemet dėl didesnės mokesčių naštos dalies renginių atsisakyta. Jų planuojama maždaug penktadaliu mažiau.

Tikisi užsieniečių dėmesio

Miesto valdžia tikisi, kad Kauno arenos valdymo konkurse aktyviai dalyvaus ne tik lietuviai, bet ir užsienio kompanijos. Praėjusiais metais susidomėjimą konkursu buvo pareiškę verslininkai iš Vokietijos, Škotijos, Vengrijos bei kelių kitų šalių.

Vakar Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pasirašė šūsnį kreipimųsi į užsienio šalių ambasadas, kad šios paragintų jų valstybėse veiklą vykdančius investuotojus dalyvauti arenos valdymo konkurse. Konkursą užsienyje turėtų reklamuoti ir Lietuvos ambasadoriai.

Miesto valdžia beveik neabejoja, kad konkursas sulauks didelio dėmesio, nes statoma arena – didžiausia trijose Baltijos valstybėse.

A.Kupčinskas prieš pusmetį yra išreiškęs viltį, kad koncesininkas dirbs už dyką. Tokia nuomonė sukėlė finansų analitikų ir arenų valdytojų šypsenas, tačiau pats A.Kupčinskas teigia nemanantis, kad jo viltis nepagrįsta.

"Aišku, sunkmetis daro savo. Visiems dabar sunku. Jei sieksime aukščiausių tikslų, galime susiderėti dėl labai gerų sąlygų", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Koks "Žalgirio" likimas?

Krepšinio sirgaliai ir potencialūs statomos Kauno arenos valdytojai sutelkę dėmesį laukia "Žalgirio" likimo viražų.

Klubo generalinis direktorius P.Motiejūnas pripažįsta, kad finansinė padėtis komandoje sunki. Jei panorėtų, kai kurie žaidėjai bet kada galėtų susikrauti lagaminus ir išvykti, tačiau P.Motiejūnas viešai sklandančius pasvarstymus apie komandos išformavimą vadina "niekais".

"Labai dėkojame žaidėjams, kad jie stengiasi dėl "Žalgirio". Derybos su galimais investuotojais ilgai užsitęsė, bet jos yra tęsiamos ir anksčiau ar vėliau pinigų atsiras. Nedirbtume, jei tuo netikėtume", – kalbėjo P.Motiejūnas.

"Kauno dienos" žiniomis, ne vienu žalgiriečiu aktyviai domisi užsienio komandos, bet daugelis žaidėjų kol kas sako, kad "Žalgiriui" atstovaus iki sezono pabaigos.

Kad liks Kaune, po Lietuvos krepšinio federacijos taurės finalo viešai teigė ir Jonas Mačiulis.

"Šio sezono kovos su "Lietuvos rytu" tik prasideda. Jie laimėjo šį kartą, mes žūtbūt bandysime atsigriebti per kitus susitikimus. Tai tikrai nebuvo mano paskutinės rungtynės "Žalgiryje", – tvirtino puolėjas.