Piktinasi, bet prisitaiko

Nekilnojamojo turto vystytojas X anksčiau Vilniaus senamiestyje projektų nevykdė, todėl prievolė organizuoti privalomus archeologinius tyrimus įmonei buvo nauja patirtis. Labiausiai nustebino, kad tokius tyrimus atliekančių bendrovių siūlomos kainos skyrėsi net iki 2 kartų ir buvo išties įspūdingos. Pasirodo, metinė tokių bendrovių apyvarta siekia net iki milijono eurų. Aišku, po derybų buvo pasirinkta ta įmonė, kuri darbus atliks greičiausiai ir pigiausiai, bet atskleisti konkrečius skaičius vystytojo atstovas atsisakė, mat darbų kaina – konfidenciali.

Susizgribęs, kad informacija renkama "Vilniaus dienos" publikacijai, jis prašė neviešinti nei jo paties vadovaujamos, nei kasinėjimus vykdžiusios bendrovės pavadinimų, kol archeologinių tyrimų rezultatai neįvertinti Kultūros paveldo departamento (KPD) komisijoje.

"Tikrai nenoriu sau prisivirti košės, nes nuo to vertinimo labai daug kas priklauso, – teigė verslininkas. – Nors mes viską darėme pagal departamento išduotus dokumentus, buvo ir žvalgomieji tyrimai, bet žinau, kad visokių variantų toje ekspertų komisijoje būna. Gali pareikalauti ir papildomų tyrimų, o tai reiškia sugaištą laiką ir pinigus. Kitas dalykas, jeigu mums leistų tą tyrimų vietą užpilti gruntu. Kai viskas paaiškės, galbūt po kelių mėnesių galėsiu papasakoti daugiau."

Į elektroniniu paštu išsiųstą "Vilniaus dienos" siūlymą išreikšti nuomonę apie archeologinių tyrimų prievolę, vertinimą ir kainas jokio atsakymo nepateikė ir viena didžiausių šalyje nekilnojamojo turto vystymo bendrovių, projektus vykdanti ir sostinės senamiestyje.

Smulkaus statybų verslo atstovas, daugiausia dirbantis pajūryje, dėl KPD valdininkų piktnaudžiavimo jiems suteiktomis galiomis sutiko kalbėti irgi tik gavęs pažadą, kad straipsnyje nebus viešinama jo pavardė.

"Privalomus tyrimus reikalaujama atlikti ne tik ten, kur pripažinta kultūros paveldo teritorija, bet ir apsaugos zonoje. Teko susidurti, kai archeologinius kasinėjimus nurodė daryti paprastame lauke, nes, matote, yra tikimybė, kad gali būti kokių nors istorinių radinių. Valdininkai gali bet kur tą tikimybę sugalvoti, ir dar pasufleruoja, kas kasinėjimus atliks "greitai ir nebrangiai", – liejo apmaudą pašnekovas, norėjęs likti anonimu, mat pajūryje dar turi keletą sklypų, kuriuose ketina keisti žemės paskirtį ir imtis statybų.

Labiausiai pribloškė žinomo archeologo, atlikusio detaliuosius archeologinius tyrimus ne viename žymiame Vilniaus senamiesčio objekte, prašymas neviešinti jo pavardės. Specialistas papasakojo apie KPD valdininkų manipuliacijas konkrečiame projekte ir patirtą spaudimą. Visgi, anot jo, ir dalis paveldosaugininkų, tiek dirbančių savivaldybėje, tiek KPD, taip pat yra savotiški įkaitai: "Jiems nuleidžia "iš viršaus", kad kažkur reikia sustabdyti darbus, ir valdininkai turi verstis per galvą, kad surastų priežastį, kaip tuos darbus sustabdyti. Ir atvirkščiai – jeigu projektas stumiamas "iš viršaus", kad ir su pažeidimais, reikia žūtbūt rasti būdus, kaip atsikratyti visų įmanomų kliūčių. O ką jiems daryti – darbo vietą visi saugo."

Sistema įsiurbia visus

Filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Rubavičiaus nestebina, kad žmonės, net ir iškilūs savų sričių žinovai, vis dažniau renkasi tylėjimo įžadus ir viešai reikšti savo nuomonę vengia.

"Mūsų visuomenė labai išsisluoksniavusi, ir tie sluoksniai labai skiriasi. Valdininkija irgi išsisluoksniavusi pagal turimus priežiūros instrumentus. Iš esmės tie priežiūros instrumentai – patikrinimai, privalomieji nurodymai, parašai, leidimai yra tapę valdininkų pasipelnymo priemonėmis, – mano pašnekovas. – Ne išimtis ir paveldosaugininkai. Vieni yra mažesni, kiti – svarbesni, bet visi supranta, kaip veikia sistema. Susiformavę mechanizmai, santykiai, kas ką pažįsta, gali gauti visus leidimus. Dabar Vilniuje vykdomas tankinimo planas, investuotojai yra valdžios garbinami, tai stengiasi net į senamiestį įkišti pigius "stiklainius". Daugelis naujai ten dygstančių pastatų – ne architektūra, o tiesiog konstrukcijos, apvilktos stiklinėmis ar kitokiomis medžiagomis. Ir tokiems išduodami statybos leidimai, suderinti ir su paveldosauga! O sąžiningas tikrintojas niekada negali žinoti, ar pinigai už leidimus nėra nuplaukę kažkur "aukščiau", ir jis, pernelyg giliai kišdamas savo nosį, negaus smarkaus sprigto."

Dabar Vilniuje vykdomas tankinimo planas, investuotojai yra valdžios garbinami, tai stengiasi net į senamiestį įkišti pigius "stiklainius".

Pasak V.Rubavičiaus, jam savo akimis yra tekę matyti, kaip senamiestyje statybininkai vieną dieną atkasė senovinės degimo krosnies liekanas, o kitą dieną jos jau buvo užverstos žemėmis. Todėl ir kyla įtarimų, ar ten apskritai kokie nors archeologiniai tyrimai buvo atlikti, gal tik popieriniai. Mat verslo rūpestis – kuo pigiau pastatyti ir kuo brangiau parduoti, o prisiimti papildomų išlaidų, pavyzdžiui, už archeologinius tyrimus, verslininkai nenusiteikę.

"Archeologija irgi paversta verslu – apgailestavo filosofas. – Savi užsakovai, savi įkainiai už leidimus, darbų greitį ir sėkmingą užbaigimą. O jeigu tyrimų metu bus aptikta kažkas vertingo, statyba sustos, atsiras apsaugos, projekto keitimo būtinumas. Bet kuris verslininkas supranta, kad gali kilti naujų išlaidų banga, ir stengiasi to išvengti. Paprasčiau viską labai greitai išgriauti ir išvežti arba nusipirkti specialistų pagalbą. O šie irgi nori uždirbti. Ranka ranką plauna, taigi, ir liežuvį verčiau laikyti už dantų. Juolab kad iš to kalbėjimo, iš tos kritikos kyla rizika netekti darbų, užsakymų arba tapti balta varna, su kuria niekas nebendraus. Visi turi šeimas, turi paskolas ir nerizikuoja. Matome, kad nauji namai kyla, ir jų vis daugiau, vadinasi, sistema veikia ir visi jos sraigteliai prisitaiko, kaip iš tos sistemos išpešti naudos ir sau. Štai kur mūsų valstybė nusirito."

Susikūrė monopolį

Kad Kultūros ministerijai pavaldus KPD virsta kone valstybe valstybėje, konstatavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), praėjusiais metais atlikusi departamente korupcijos rizikos vertinimą. Jame, be kita ko, akcentuotas netinkamas archeologijos Vertinimo tarybos ir Mokslinės archeologijos komisijos sudarymas bei darbo organizavimas.

Mokslinė archeologijos komisija yra patariamoji institucija, ji vertina ir aprobuoja archeologinių tyrimų projektus, pagal kuriuos KPD išduoda konkretiems archeologams leidimus juos atlikti, gali recenzuoti archeologinių tyrimų ataskaitas ir kt. Šią komisiją sudaro 8 nariai – mokslo laipsnius turintys archeologai, kuriuos komisijos nariais tvirtina KPD direktorius iš 12 Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pasiūlytų kandidatų.

Kultūros paveldo Vertinimo tarybos sprendžia, ar įrašyti nekilnojamojo kultūros paveldo objektus į Kultūros vertybių registrą, ar neįrašyti, išbraukti konkretų objektą iš minėto registro ar palikti, patikslinti jau įrašytų į minėtą registrą objektų vertingąsias savybes ar jų netikslinti, išbraukti konkretų objektą iš Kultūros vertybių registro ar palikti. Archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektus svarsto IV Vertinimo taryba, sudaryta taip pat iš 8 archeologų, kurių paslaugas KPD įsigyja viešųjų pirkimų neskelbiamos apklausos būdu 4 metų kadencijai. Ši taryba sprendžia, ar per archeologinių tyrimus rasti objektai yra saugotini, ar ne.

Korupcijos rizikos vertinimo metu paaiškėjo, kad pernai kovą patvirtinta Mokslinės archeologijos komisijos sudėtis yra iš tų pačių asmenų, kaip ir IV Vertinimo taryba. Šie asmenys yra praktikuojantys archeologai, atliekantys komercinius archeologinius tyrimus. Jie taip pat rengia ir teikia archeologinių tyrimų projektus Mokslinei archeologijos komisijai aprobuoti ir rekomenduoja arba nerekomenduoja priimti atliktų tyrimų ataskaitas.

STT konstatavo, kad tokia situacija, kai tiek Vertinimo taryboje, tiek Mokslinėje archeologijos komisijoje yra tie patys žmonės, vertinantys savo pačių ar savo pavaldinių, taip pat ir konkuruojančių komercine prasme archeologų darbus, ir kartu sprendžiantys dėl archeologinių tyrimų metu rastų objektų vertingųjų savybių, antikorupciniu požiūriu yra neleistina, taip pat rodo galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

"Tokia susiklosčiusi praktika, kai visi minimi procesai sutelkiami kelių žmonių rankose, yra nepakankamai atspari korupcijai, sukuria tam tikrų asmenų ratą, monopolijos principu veikiantį kultūros paveldo ir archeologijos srityje", – teigiama STT ataskaitoje.

Krėtė ir auditoriai

Pernai liepą STT paskelbtą KPD nepalankų korupcijos rizikos vertinimą svarstė Seimo Antikorupcijos komisija. Sukruto ir Kultūros ministerija – buvo nuspręsta atlikti departamente vidaus auditą. Auditoriai šių metų vasarį pateikė išvadas, kad KPD įsteigtų Vertinimo tarybų veiklos vidaus kontrolė vykdoma silpnai, neužtikrinama, kad jos laikytųsi teisės aktų reikalavimų.

Prie kiekvieno su žvake neatsistosi – tai faktas. Kai kalbi su patirties turinčiais specialistais, nesusipratimų lyg ir nėra.

Per metus Vertinimo tarybos priima apie 1 600 sprendimų, daugiau kaip pusė jų susiję su vertingųjų savybių patikslinimu, o nuo to, kaip žinoma, priklauso, ką galima ir ko negalima daryti kultūros paveldo objekte.

Auditoriai pasigedo aiškios tvarkos, kaip organizuojama objektų, planuojamų vertinti tarybose, atranka, ir, žinoma, atrankos proceso dalyvių atsakomybės reglamentavimo. Negana to, auditas konstatavo, kad kartais ir pats KPD dėl politikų spaudimo priverstas daryti įtaką Vertinimo tarybų sprendimams, o tai – labai neskaidru.

Auditoriai pateikė iš viso 22 rekomendacijas, kaip skaidrinti veiklą, susijusią su kultūros vertybių apskaita, vertinimu ir šių procesų kontrole. 15 iš minėtų rekomendacijų buvo skirtos KPD, likusios – Kultūros ministerijai.

Rugsėjo 25 d. Kultūros ministerija pagaliau patvirtino naujus Vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, sudarytus atsižvelgiant į STT ir auditorių rekomendacijas, o praėjusią savaitę naują tvarką pasitvirtino ir KPD. Pagal ją Vertinimo taryboje esantis asmuo nebegali kartu būti ir Mokslinės archeologijos komisijos nariu, be to, tarybų nariams nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o to iki šiol nebuvo.

Atsakomybė liks kolektyvinė

KPD direktorius Vidmantas Bezaras "Vilniaus dienai" teigė, kad dabartinės sudėties IV Vertinimo taryba dirbs iki savo kadencijos pabaigos – 2021 m., ir tik tada bus sudaroma pagal naujus nuostatus.

"Manote, lengva ką nors prikalbinti į tas tarybas? Specialistai turi turėti mokslinį laipsnį arba būti ekspertais, o tokie žmonės turi ir paskaitų, ir kitų projektų. Niekas nesiveržia nei į tarybas, nei į komisijas, nes atlygis už darbą toks menkas, kad kai kuriems, pavyzdžiui, atvažiuoti iš Rumšiškių į posėdį Vilniuje benzinas daugiau kainuoja. O atsakomybė didelė, nes tenka pavaikščioti ir po teismus, jeigu sprendimas apskundžiamas", – teigė departamento vadovas.

V.Bezaras nesutiko, kad Vertinimo taryboje ir Mokslinėje archeologijos komisijoje esantys žmonės turi visas galimybes susitvarkyti savo privačių verslų reikalus ar daryti įtaką sprendimams, kurie tenkintų trečiųjų asmenų – NT verslininkų, vystytojų – interesus.

"Balsuojama kolegialiai, ir vieno žmogaus įtaka yra tikrai nedidelė. Be to, jie gauna Kultūros paveldo centro specialistų parengtus vertinimo aktų projektus ir, įvertinę medžiagą, turi labai kvalifikuotai pasakyti, kodėl jie nesutinka su vertinimo aktu, – aiškino KPD vadovas. – Taip pat paveldo objektams yra nustatyti ir vertinimo kriterijai, jie nuolat tobulinami, kad neliktų galimybių interpretacijoms."

Visgi tik devintą mėnesį departamentui vadovaujantis V.Bezaras neguldė galvos nei už kiekvieną savo pavaldinį, nei už konkursų būdu samdomą ekspertą, kad privalomų archeologinių tyrimų srityje nėra piktnaudžiaujama: "Prie kiekvieno su žvake neatsistosi – tai faktas. Kai kalbi su patirties turinčiais specialistais, nesusipratimų lyg ir nėra. Be to, tokiuose objektuose, kaip Vilniaus senamiestis, kriterijai yra daugiau ar mažiau aiškūs, verslininkai irgi jau supranta, kas yra privaloma. Be to, kaip jau sakiau, jeigu vertinimo išvada apskundžiama teismui, ją pateikusiems ekspertams, o pirmiausia Vertinimo tarybos pirmininkui, tenka vaikščioti į teismus ir argumentuoti savo sprendimus. Kas gi norės rizikuoti?"