Daugiau nei metus Kauno rajono gyventoja Ramutė Naginevičienė buvo priversta kovoti su biurokratinėmis kliūtimis, kad gautų jai priklausančią pašalpą. Valdininkai kompensacijos mokėjimą vilkino.

Išsiuntė stipriausius vyrus

1987-ųjų rugsėjo 29 d. tvirtai sudėtą jauną vyrą Algimantą Naginevičių iš Kauno grūdų kombinato, kuriame jis dirbo, netikėtai iškvietė Panemunės karinio poskyrio atstovai.

"Atvažiavo ir paėmė iš darbo. Ryte vyrą išlydėjusi į darbą, nežinojau, kad kitą kartą pamatysiu jį tik po trijų mėnesių", – pasakojo Kauno rajono gyventoja Ramutė Naginevičienė.

Karininkai nepasidomėjo, ar vyras turi šeimą, ar jis gali ir ar nori vykti į Černobylį, kur tuo metu dirbti, kaip vėliau paaiškėjo, mirtinai pavojingo darbo buvo siunčiami žmonės iš visos Sąjungos.

"Iš grūdų kombinato atrinko darbingiausius vyrus. Tada jie nežinojo, kad išvykdami pasirašo mirties nuosprendį", – apmaudo neslėpė R.Naginevičienė.

Į atominės elektrinės avarijos vietą jos vyras atvyko 1987 m. rugsėjo pabaigoje ir Černobylyje išbuvo iki tų pačių metų gruodžio 12 d.

Lydi skaudūs prisiminimai

Sužinojusi, kad vyrą išsiuntė likviduoti elektrinės avarijos padarinių, R.Naginevičienė bandė su juos susisiekti. Keli pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, nes ten dirbę vyrai laisvalaikio turėjo labai nedaug. Jie visą laiką dirbo.

"Kartą vyras pasiskundė, kad ėmė labai gesti dantys. Vėliau užsiminė, kad kūną nusėjo kažkokios žaizdos", – prisiminė R.Naginevičienė. Pasitarusi su šeimos nariais ir gydytojais moteris išsiuntė vyrui svogūnų ir česnakų siuntinį. Buvo tikima, kad liaudies medicina gali padėti.

Černobylyje praleidęs beveik tris mėnesius vyras visiškai pasikeitė. Iki tol buvęs energingas ir žvalus jis ėmė daugiau miegoti. Tapo irzlesnis, netgi piktas.

"Įkalbėjau jį nueiti pas gydytojus. Netrukus išgirdome nuosprendį – laukia lėta ir skausminga mirtis", – apsiašarojo R.Naginevičienė. Kepenys, skydliaukė, širdis ir kai kurie kiti organai buvo pažeisti. Netrukus prasidėjo gerklės vėžys. Mirė jis nuo pirminės arterinės hipertenzijos.

Respublikinė ekspertų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius nustatyti priėjo išvadą, kad vyro liga buvo susijusi su dalyvavimu likviduojant elektrinės avarijos padarinius.

Įstrigo biurokratijos pinklėse

Po vyro mirties, 2008 m. gegužės pabaigoje, našlė kreipėsi į Sapiegos ligoninę, kurios medikai rengia dokumentus Specialistų komisijai, nustatančiai Černobylio AE avarijos pasekmių likviduotojo ligos ar mirties sąsają su pastarojo dalyvavimu Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbuose.

"Komisijos pirmininkė nurodė paskambinti birželio pabaigoje, o kai paskambinau, pasakė, kad ministerija atostogauja iki rugsėjo ir liepė skambinti spalį", – apie sunkumus siekiant kompensacijos pasakojo moteris. Susidūrusi su biurokratinėmis kliūtimis Sveikatos apsaugos ministerijoje, įstaigą ji apskundė Seimo kontrolieriui. Pastarasis priėjo išvadą, kam kompensacija moteriai priklauso.

Galų gale R.Naginevičienei pavyko surinkti visus dokumentus, reikalingus vienkartinei išmokai gauti. Pateikusi juos Kauno rajono savivaldybei moteris tikėjosi, kad po mėnesio – šių metų balandį – jos sąskaita papilnės beveik 9 tūkst. litų.

"Jau liepa, o pinigų vis nėra. Skolinausi pinigų vyro paminklui, dabar negaliu atsiskaityti su žmogumi", – abejodama, ar iš viso gaus išmoką, kalbėjo R.Naginevičienė.

Pinigus perves šiandien?

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyresniajai specialistei Natalijai Juozaitytei Naginevičių šeimos istorija gerai žinoma. R.Naginevičienė pastaruoju metu Socialinės paramos skyriuje – dažna viešnia.

"Jiems tikrai priklauso vienkartinė pašalpa. Jeigu visi dokumentai tvarkingi, būtume pašalpą sumokėję jau balandį arba gegužę", – aiškino N.Juozaitytė.

Esą šių metų kovo 30 d. R.Naginevičienė pateikė prašymą sumokėti kompensaciją. Po kelių dienų paraišką savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai išsiuntė į Finansų ministeriją. Ministerijos darbuotojai atsakė, kad kompensacija negali būti mokama, nes šeimoje yra nepilnametė dukra, kuri taip pat turi pateikti prašymą gauti kompensaciją.

"Iškart paskambinau R.Naginevičienei, ji su dukra atvyko birželio 11 d., prašymą ministerijai išsiunčiau po penkių dienų", – pasakojo savivaldybės darbuotoja. Esą laiku pašalpa R.Naginevičienei nesumokėta, nes Finansų ministerija nepervedė pinigų, bet pažadėjo tai padaryti iki liepos 7 d. Šią dieną Kauno rajono savivaldybė vienkartines išmokas planuoja pervesti dviem pareiškėjams. Vienas jų – Naginevičių šeima.

Faktai apie Černobylio avariją

Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje sprogimas įvyko 1986 m. balandžio 26 d. per netinkamai suplanuotą bandymą 4-ajame bloke.

Elektrinėje buvo keturi reaktoriai, kiekvienas gamino 1 tūkst. megavatų elektros energijos.

Darbininkai išjungė reaktoriaus savireguliacinę sistemą ir avarinės saugos sistemą.

Kontroliniai strypai, naudojami branduolinei reakcijai kontroliuoti reaktoriaus šerdyje, buvo ištraukti daugiau, nei leidžia saugumas.

Dėl konstrukcijos ydos energijos išeiga smarkiai šoktelėjo už nominalo ribų, karštis deformavo kontrolinius strypus ir jų nebebuvo galima įkišti atgal.

Strypams įstrigus padidėjo garų slėgis, ir 1.23 val. vietos laiku grandininė reakcija tapo nebekontroliuojama.

Įvyko keli sprogimai. Didžiulis ugnies kamuolys nukėlė 1 tūkst. t masės plieno ir betono masės reaktoriaus stogą.

Ugnies kamuolys suardė aušinimo vamzdžius ir pramušė stoge skylę.

Į vidų patekus deguoniui, užsidegė grafitas, dėl to į atmosferą išmesta radioaktyvių branduolinės reakcijos produktų, kuriuos sparčiai išnešiojo oro masės.

Maždaug 1,8 tūkst. sraigtasparnių, gesindami gaisrą, ant reaktoriaus išbėrė daugiau kaip 5 tūkst. t smėlio ir švino.

Tarybų valdžia siekė nuslėpti informaciją, tačiau balandžio 28 d. Švedijos aplinkos monitoringo stotys ėmė fiksuoti neįtikimai aukštą radiacijos lygį ir ėmė aiškintis, kodėl jis toks yra.

Panašūs duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje.

Tuomet TSRS vadovybė pripažino, kad įvyko nelaimė Černobylyje ir sukėlė tarptautinį susirūpinimą dėl radioaktyvios emisijos plitimo.

Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių. Dėl radiacijos sirgo arba apsigimė gyvuliai ir žmonės.