Antradienį, muziejaus atidarymo išvakarėse į Valstybinį Vilniaus gaono žydų muziejų atvykęs S. Bakas Lietuvoje sakė, jog grįžta į Lietuvą jau 5-ąjį kartą, pirmąjį jis čia viešėjo prieš 16 metų. Vilniaus gete vaikystę praleidęs ir Holokaustą išgyvenęs dailininkas sako šįkart atvykęs ne tik atidaryti pirmąjį pasaulyje savo muziejų, bet ir išreikšti dėkingumą „trims šventiesiems“ už išsaugotą jo gyvybę, kurie „Turėjo drąsos ir valios rizikuoti savo pačių gyvybėmis, kad išsaugotų kitus“.

„Tai yra tie „trys šventieji“, kuriems esu skolingas už visus man nutikusius dalykus šiandien: tai tėvas Juozas Stakauskas, sesuo Marija Mikulska, kuriai skirtą medalį aš gavau iš prezidento Valdo Adamkaus, bei inžinierius Vladas Žemaitis (...). Aš reiškiu didžiulį dėkingumą, jausdamas, kad tai, kas vyksta čia, yra kur kas svarbiau nei aš ir mano paveikslai“, – sakė S. Bakas.

Tai yra tie „trys šventieji“, kuriems esu skolingas už visus man nutikusius dalykus šiandien: tai tėvas Juozas Stakauskas, sesuo Marija Mikulska, kuriai skirtą medalį aš gavau iš prezidento Valdo Adamkaus, bei inžinierius Vladas Žemaitis (...). Aš reiškiu didžiulį dėkingumą, jausdamas, kad tai, kas vyksta čia, yra kur kas svarbiau nei aš ir mano paveikslai.

Jis taip pat džiaugėsi po pokalbių su Lietuvos švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene sužinojęs, jog jo atsiminimai įtraukti į istorijos kursą Lietuvos mokyklose.

„Aš supratau, kad mano atsiminimų knyga, kurią parašiau, prisiminimai apie Vilnių yra Lietuvos mokyklose ir vaikai turi galimybę suprasti, kaip vaiko akimis atrodė pasaulis prieš 60-70 metų“, – kalbėjo menininkas.

S. Bakas teigia vis prisimenantis vieną vaizdinį - prie jūros stovintį berniuką, kuris mažu šaukšteliu bando prisemti pilną kibirą vandens.

„Manau, kad tai yra, ką aš darau: iš jūros, iš didžiulės tragedijos, kuri įvyko, bandau pasisemti kažkiek įkvėpimo kasdieniniam darbui, pradėdamas tapyti 8 ryto ir baigdamas apie 16 val. vakare – tai dariau paskutiniuosius 60 metų“, – sakė dailininkas.

Jis teigė dirbantis 7 dienas per savaitę bei juokavo, kad jo sutuoktinė žinojo, jog jų situacija bus „šiek tiek poligaminė“, nes jis kartu yra vedęs ir „mylimą moterį“, ir dailę.

Dailininkas 1948 metais išvyko iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos į Izraelį, tuomet galvojo niekada į Vokietiją negrįžti, tačiau po daugiau nei 30 metų jį atvykti ir surengti parodą pakvietė Nacionalinis Vokietijos muziejus Niurnberge. Menininkas pasakojo, kad tai emociškai buvo itin sunku.

S. Bakas prisiminė, kad jo viešbutis buvo netoli stadiono Niurnberge, kur nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris sakydavo savo kalbas – vėl išvydęs šiuos vaizdus, jis sako apsiverkęs.

„Kai muziejaus direktorius mane pasitiko, atsiprašiau, kad mane kankina sunki alergija“, – pasakojo dailininkas.

Muziejus įsikurs Valstybinio Vilniaus gaono žydų muziejaus padalinyje – Tolerancijos centre.

37 kūriniai muziejų pasiekė dar 2011 metais, kai buvo atidaryta paroda „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys". Pagal sutartį su S. Bakui  atstovaujančia Puckerio galerija, kūriniai muziejui perleisti ilgalaikės nuomos pagrindu. Pernai sutarta, kad atidarius pirmąją ekspozicinę tapytojo muziejaus erdvę, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui bus padovanoti 37 meno kūriniai, o dar 88 kūriniai, suteiksiantys galimybę muziejui keisti ir atnaujinti ekspozicijas, bus atsiųsti įrengus antrąją erdvę.

S. Bako muziejui vadovausianti Tolerancijos centro direktorė Ieva Šadževičienė sako, kad norint suprasti S. Bako kūrybą reikia žinoti ir jo biografijos vingius.

„S. Bako mene sutinkame daug simbolių: kartais tai – paprasti, aplūžę daiktai, puodeliai be ąselių, įtrūkę ąsočiai, prakąstos kriaušės. Visi šie daiktai savyje talpina asmenines istorijas ir variacijas to, ką jis patyrė Vilniaus gete, būdamas dar berniukas. Taip pastaraisiais metais S. Bakas su nerimu žiūri į šiuolaikiniame mūsų pasaulyje vykstančius karus, nesantaikas, kurie tik paryškina pasaulio trapumą“, – pasakojo ji.

Anot jos, pats S. Bakas dalinasi kūrinių sukūrimo istorijomis, tačiau kai kurie paliekami lankytojų interpretacijoms. Naujojo muziejaus lankytojai gaus specialias planšetes, kuriose be įvairios informacijos galės susipažinti ir su S. Bako dar Vilniaus gete kurtu albumu.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Anne Hall (En Hol) teigia, kad S. Bako muziejaus atidarymas yra „kertinis akmuo Lietuvos ir Jungtinių Valstijų draugystės istorijoje“.

Tuo metu Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris sako prieš 6 metus pažadėjęs S. Bakui, kuris dovanojo dalį savo kūrybinio palikimo Vilniui, „kad jis turės savo namus – muziejų, kuris bus jo gimtajame mieste“ ir šį pažadą įgyvendinęs.

Šiuo metu Jungtinėse Valstijose, Bostone gyvenančiam S. Bakui trečiadienio vakarą bus suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

S. Bako muziejus bent metus bus pirmasis ir vienintelis šio dailininko muziejus pasaulyje – kitąmet planuojama atidaryti S. Bako galeriją JAV, Teksaso valstijoje, Hiustono holokausto muziejuje.

S. Bakas 1933 metais gimė Vilniuje, pirmąją piešinių parodą Vilniaus gete surengė būdamas vos devynerių. Išgyvenęs Holokaustą, jis išvyko į Izraelį, gyveno Vakarų Europoje, studijavo dailę Jeruzalėje, Paryžiuje. Jo kūriniuose alegorinio realizmo stiliumi keliami pasaulio trapumo, žmogaus tapatybės paieškų klausimai, atsitiesimo po katastrofos temos. Apie S. Baką parašyta nemažai knygų, sukurti dokumentiniai filmai, lietuvių kalba išleisti jo prisiminimai „Nutapyta žodžiais“.