Pereiti į pagrindinį turinį

Danijoje nužudytos moters sesuo meldžia pagalbos

2012-05-12 15:51
Danijoje nužudytos moters sesuo meldžia pagalbos
Danijoje nužudytos moters sesuo meldžia pagalbos / Artūro Morozovo nuotr.

Avarijoje žuvusio Seimo nario socialdemokrato Juozo Palionio buvusi patarėja Rasa Zdanevičienė – dramatiško likimo moteris. Tačiau tragedija, užgriuvusi pastarosiomis savaitėmis, jai nesisapnavo nė blogiausiame sapne.

Nelauktas skambutis

„Niekada nevaikščiojau su ištiesta ranka – net tada, kai gimė neįgalus sūnus. Dabar nebeturiu kito pasirinkimo“, – viešai prabilti apie prislėgusias bėdas Prienuose gyvenanti R.Zdanevičienė ryžosi, kai suprato, kad neturi už ką parsivežti į tėvynę Danijoje nužudytos sesers kūno ir dviejų velionės vaikų.

Balandžio 20 d. R.Zdanevičienė parašė seseriai žinutę: „Labai pasiilgau tavęs. Įsijunk skypą. Noriu pasišnekėti.“ Nesulaukusi atsakymo, moteris paskambino telefonu. Sesuo neatsiliepė.

Tos pačios dienos vakarą, kai R.Zdanevičienės šeima jau ruošėsi miegoti, suskambo telefonas. Tokiu laiku geros žinios pasiekia retai. Skambino iš policijos. Moteris nulėkė į komisariatą. Jai perdavė raštą, gautą iš Lietuvos ambasados Danijoje. R.Zdanevičienė sužinojo, kad jos sesuo Lina Grabauskienė rasta negyva.

„Esame pametinukės. Augome kaip dvynės, net rengėmės vienodai“, – vos tvardydama ašaras kalbėjo R.Zdanevičienė. Ją užgriuvo dviguba nelaimė: sesers mirtis ir faktas, kad ji neturi lėšų parsivežti į Lietuvą nei sesės palaikams, nei dviem paaugliams jos vaikams. Tam reikia apie 6 000 litų.

Turinti pedagogės išsilavinimą moteris vadovauja Prienų krašto kūrėjų klubui „Gabija“, organizuoja poezijos renginius, knygų muges. Tai – ne ta veikla, iš kurios būtų galima sukaupti santaupų.

Apie smurtą žinojo visi

R.Zdanevičinės sesers L.Grabauskienės nužudymu įtariamas jos sutuoktinis. Po 17 santuokos metų jis atėmė mamą iš savo vaikų ir greičiausiai pasirašė nuosprendį sau.

„Jis nieko neprisipažįsta. Nepasirašo jokių dokumentų. Net nekalba“, – skurdžiomis žiniomis apie žmogžudystę dalijosi R.Zdanevičienė.

Moteris neslepia, kad velionės sesers vyras smurtavo prieš žmoną.

Pasak R.Zdanevičienės, jos sesers L.Grabauskienės ir jos vyro santykių pynė labai sudėtinga. Situacija ypač paaštrėjo, kai L.Grabauskienės vyras neteko nuolatinio darbo Danijoje. Tada ėmė piktnaudžiauti alkoholiu.

Kai neapsikentusi moteris su vaikais paliko vyrą, jis ėmė skambinti visiems pažįstamiems. Vyras neslėpė, kad kerštaus žmonai. „Aš ją vis tiek nudėsiu. Ji man gyvenimą sugriovė, tai ir ji nebegyvens“, – svainio žodžius citavo R.Zdanevičienė.

Kūną rado kaimynas

Grasinimai buvo vieši. „Baiminomės visos. Mama, aš, mūsų jaunėlė sesuo sakėme, kad tik ji saugotųsi“, – prisiminė R.Zdanevičienė. Jos sesers L.Grabauskienės advokatė Danijoje garantavo, kad jei iš vyro pusės bus dar koks nors išpuolis, jie imsis teisinių veiksmų ir jis bus deportuotas iš šalies.

R.Zdanevičienė nežino tikslių nusikaltimo aplinkybių. Įsivaizduojamas scenarijus: atstumtas vyras palaukė, kol vaikai išeis į mokyklą, tada atėjo į namus pas jį palikusią žmoną.

L.Grabauskienės kūną rado kaimynas. Durys buvo praviros. Į šūktelėjimą niekas neatsakė.

„Liko smaugimo žymės. Mano sesuo buvo užklota antklode“, – apie Danijoje įvykusią šeimos tragediją kalbėjo R.Zdanevičienė.

Turi laikiną globėją

Du nužudytosios vaikai – šešiolikmetis Mantas ir vienuolikos Ema atsidūrė laikinuose globos namuose. Danas psichologas, pabendravęs su vaikais, nustatė, kad jiems globos namai netinka.

R.Zdanevičienės sesuo Danijoje bendravo su lietuve Aušra. „Sesuo buvo atviraširdė. Ji labai pasitikėjo ta Aušra“, – pasakojo R.Zdanevičienė. Aušra pareiškė norą globoti nužudytosios vaikus ir jai buvo leista. Ji tapo laikinąja dviejų paauglių globėja.

Čia prasideda R.Zdanevičienės širdį dar labiau draskantis puslapis. „Nuo pat pirmos dienos, kai vaikai atsidūrė pas tą moterį, jie tarsi pasikeitė. Anksčiau visada kalbėję, kad nori grįžti, dabar jie kalba, kad jų gyvenimas ten, Danijoje“, – R.Zdanevičienė iki šiol negali patikėti tokiu pasikeitimu.

Norėjo gyventi Lietuvoje

Moteriai kliūva ne vaikiški vaikų motyvai likti svetimoje šalyje. Pavyzdžiui: čia mūsų pinigėliai didesni. R.Zdanevičienė neabejoja, kad pinigėliai didesni, bet vaikai visada norėjo gyventi Lietuvoje. R.Zdanevičienė yra mažosios Emos krikšto mama.

Minėtoji Aušra ištekėjusi už dano. „Jie neturi vaikų ir negali turėti“, – tautietės norą pasilikti giminaičius mėgino nuspėti R.Zdanevičienė. Neatmetė moteris ir galimo troškimo gauti danišką kompensaciją už vaikų globą.

„Bet juk aš esu artimiausia jų giminė“, – pauzės tarp pasakojimų darėsi vis ilgesnės.

Augina neįgalų sūnų

Su R.Zdanevičiene kalbėjomės jos šeimos bute Prienuose. Sklaidant sūnėno ir dukterėčios iš Danijos atsiųstus atvirukus ir piešinius su užrašais, skirtais tetai, koridoriuje pasigirdo šnaresys. Tarpduryje, maždaug liemens aukštyje, pasirodė vaiko galva. „Tomai, ateisi čia? Gal nori ką nors pasiimti?“ – R.Zdanevičienė švelniai nusišypsojo savo neįgaliam sūnui.

Berniuko galva pasislėpė. Vaikas nedrįso ateiti. „Šiandien Tomas geros nuotaikos. Būna dienų, kai labai sunku“, – atsiduso R.Zdanevičienė.

Tomui – šešiolika. Dėl viruso, kuriuo R.Zdanevičienė užsikrėtė greičiausiai dar besilaukdama kūdikio, vaikelis gimė su dideliais apsigimimais. Tomas paralyžiuotas per liemenį ir pėdas.

Tai – dar ne visos R.Zdanevičienės sūnaus negalės. Jam kartojasi epilepsijos priepuoliai. Be to, kiekvieną dieną Tomui reikia atlikti specialias šlapimo nutraukimo procedūras. Jos ne tik nemalonios – priemonių procedūroms nekompensuoja ligonių kasos.

Prisivertė išgyventi

Jau atrodė, kad R.Zdanevičienė išklojo visą savo gyvenimą. Spėjome pasidžiaugti jos 17-os vyresnėliu Eimantu – didžiuliu jos pagalbininku ir ramsčiu, doru ir geru vyru ugniagesiu, kuris laisvu laiku ūkininkauja tėviškėje.

Ir lyg tarp kitko R.Zdanevičienė prasitarė: „Tik dėl jų prisiverčiau išgyventi.“

Moters gyvenime yra dar vienas sunkus puslapis – kova su vėžiu. Ją ženklina chemoterapijos kursai, po kurių gulėdavo lovoje ir negalėdavo pajudėti, ir iki dabar išsaugoti sūnų piešiniai su palinkėjimais: „Sveikatos, kad galėtum dirbti.“

Pagalbos prašymas

„Sunkios ligos ir skaudi nelaimė labai išsekino mano šeimą, todėl prašau paramos, – išdrįso viešai kreiptis į visuomenę R.Zdanevičienė. – Danijoje mano sesuo L.Grabauskienė buvo nužudyta savo sutuoktinio. Vaikai, Mantas ir Ema, neteko visko – mylinčios mamos, tėvo, namų. Vaikai šiuo metu yra pas laikiną globėją.“

„Aš uždirbu minimumą, vyras – apie 1 300 litų. – neslepia šeimos finansinės padėties R.Zdanevičienė. – Išlaidų daug – jau vien Lietuvoje už dokumentų tvarkymą išleidome apie 1 200 litų. Kelionei į Daniją prireiks apie 2 600 litų. Ambasada informavo, kad Danijoje reikės mokėti už laidojimo namų paslaugas, leidimų ir kitų dokumentų tvarkymą.“

„Neįsivaizduojame, kokios nenumatytos išlaidos dar laukia. Neturime teisės vaikų palikti vienų, jie ten neturi nei giminaičių, nei artimų šeimos draugų. Mes jau negalime imti paskolų, abu su vyru dar neišmokėję skolų, – prisipažįsta moteris. – Labai prašau, padėkite!“

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų