Milžiniškos sąskaitos

Istorija, kurią "Vilniaus dienai" papasakojo vilnietis Giedrius Komka, prasidėjo 2016 m. pavasarį. Taip susiklostė, kad jis grįžo gyventi į tėvų butą sostinės Igno Šimulionio gatvės 10-ame name. Šis daugiabutis ir dar vienas priklauso 250-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, jos pirmininkė Liubovė Grišina.

"Prasidėjo tokie dalykai, kaip prašymas iš savininkų susimokėti dideles sumas už inžinerinių tinklų remontą. Paprašiau pagrįsti sumas. Pirmininkė pradėjo dėstyti keistus dalykus. Kuo toliau, tuo kilo daugiau įtarimų, kad iš gyventojų gali būti pelnomasi neteisėtais būdais. Paprašiau daugiau informacijos apie bendrijos veiklą ir kitus reikalus. Iki šiol iš jos jokios informacijos negavau", – pasakojo G.Komka.

Pavyzdžiui, įtrūkus nutekamųjų vandenų vamzdžiui (apie 1,2 m ilgio plastikinio vamzdžio pakeitimas) ir prireikus remonto, buvo paprašyta 250 eurų, paaiškinus, jog ši kaina susideda iš 100 eurų santechnikui, mokesčių ir išlaidų už medžiagas.

"Paklausiau, ar pirmininkė atliko paslaugas teikiančių įmonių apklausą, ar buvo skelbtas konkursas ir kokiais kriterijais vadovaujantis yra pasirinktas asmuo atliksiantis darbus? Gavau atsakymą: "Su juo jau daug metų dirbame ir jis yra geriausias, jei jūs rasite, kas darbus atliks pigiau – aš sudarysiu sutartį." Jei aš, kaip gyventojas, turiu ieškoti rangovų, tai ką jūs veikiate eidama pirmininkės pareigas? Atsakymas užmušantis: "Rūpinuosi jūsų geru gyvenimu", – citavo pirmininkę vilnietis.

Galiausiai, po pusmečio ginčų su bendrijos pirmininke, tas remontas bendrijos nariams kainavo 118 eurų.

Pirmininkė pradėjo dėstyti keistus dalykus. Kuo toliau, tuo kilo daugiau įtarimų, kad iš gyventojų gali būti pelnomasi neteisėtais būdais.

Vyras minėjo ir atvejį, kai gyventojams buvo pasakyta, kad planuojamas stogo remontas kainuos 18 tūkst. litų, o pareikalavus dokumentų iš darbus atliekančios įmonės, jos atstovai pateikė 4 351,20 lito sąskaitą.

Prisiminė ir istoriją su radiatorių nupjovimu laiptinėse. Vadovaujant L.Grišinai, be žmonių leidimo, nepaaiškinus jiems nei kas, nei kaip, nei kodėl, tie radiatoriai buvo nupjauti. Žmonės kreipėsi į savivaldybę, ji įpareigojo pirmininkę atstatyti radiatorius, bet to neįvyko. Praėjo pora metų ir gyventojai vėl kreipėsi į savivaldybę, savivaldybė "numetė" klausimą spręsti Energetikos inspekcijai, ši įpareigojo L.Grišiną atstatyti radiatorius. Ji ėmėsi atstatyti ir sąskaitas pateikė gyventojams. Dalis gyventojų mokėti atsisakė, tad pirmininkė kiekvieną atskirai padavė į teismą. Kadangi nemažai gyventojų – pensinio amžiaus ir neturi galimybių bylinėtis ar samdytis advokatų, bylas ji laimėjo.

Informacijos negauna

Pradėjęs domėtis, kas vyksta bendrijoje,  G.Komka bandė savo jėgomis išprašyti iš pirmininkės įvairių dokumentų, sąskaitų, sąmatų, tačiau, anot jo, tai buvo bergždžias reikalas. Vieną tokių bandymų jis užfiksavo mobiliojo telefono vaizdo kamera. Tąkart bendraudama su G.Komka ji jam aiškiai išdėstė savo požiūrį atkišdama špygas.

Supratęs, kad iš pirmininkės negaus norimos informacijos, už ką ir kodėl reikia mokėti vienokias ar kitokias rinkliavas, kam leidžiami bendrijos pinigai, vyras kreipėsi į savivaldybę ir kitų valdžios institucijų atstovus.

Per dvejus su puse metų trunkantį bendravimą su valstybinėmis institucijomis G.Komka nepasistūmėjo nė per žingsnį, kad gautų informaciją, kurią pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą L.Grišina teikti privalo.

2017 m. pabaigoje į bendrijos būstinę iš Vilniaus m. savivaldybės atvyko trijų asmenų komisija, kuri nurodė bendrijos pirmininkei pateikti G.Komkai dokumentus, kurių jis prašo vadovaudamasis minėtu įstatymu. Pirmininkė jų nepateikė. Dėl to jai buvo surašytas įspėjimas, vėliau paskirta ir bauda.

Net ir savivaldybės atstovams užfiksavus akivaizdų įstatymo pažeidimą, L.Grišina baudą užginčijo ir pirmos instancijos teisme bylą dėl baudos užginčijimo prieš Vilniaus savivaldybę laimėjo. Dabar savivaldybė, kaip G.Komką informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinoji Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė, padavė apeliaciją.

Tąso po teismus

Vis dėlto sukrutusiems daugiabučio gyventojams šiokio tokio rezultato pavyko pasiekti: praėjus 11 metų, kai J.Grišina tapo pirmininke, 2017 m. gruodį, įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo pritarta, kad reikia atlikti nepriklausomą bendrijos finansinės-ūkinės veiklos auditą.

"Radome nepriklausomus auditorius, bet, kai buvo suderintos sąlygos ir nusiųsta sutartis bendrijos pirmininkei pasirašyti, ji to nenorėjo padaryti ir nepadarė. Negana to, kreipėsi į teismą, kad būtų anuliuoti to susirinkimo sprendimai dėl audito, nes neva nebuvo kvorumo, nors yra garso įrašas, kai ji pati patvirtina, kad kvorumas yra ir susirinkimas gali vykti. Dabar susirinkimo dalyviai – 70 žmonių – turi keliauti į teismo posėdžius", – pasakojo G.Komka.

Jo teigimu, susirinkimas buvo šaukiamas, kad būtų patvirtinta ataskaita už 2016 m. ir nustatyti planai 2017-iesiems, kai iki jų jau tebuvo likę 10 dienų. Natūralu, jog žmonės to nepatvirtino, ir L.Grišiną tai, matyt, įžeidė.

Ką apie visa tai mano pati bendrijos pirmininkė? L.Grišina "Vilniaus dienai" atsisakė komentuoti.

Pakeisti sudėtinga

Paklaustas, kodėl gyventojai iki šiol nepakeitė bendrijos pirmininkės, G.Komka teigė, jog tai padaryti nėra lengva.

Anot jo, yra kelios bėdos. Pirmiausia – tai žmonių pasyvumas. Karoliniškėse gyvena daug pensininkų, o jiems sunku morališkai, kai kuriems ir fiziškai ateiti į susirinkimą. Kai žmonės ateina rinkti parašų dėl kažko – buvo tokių iniciatorių, kurie rinko parašus dėl audito, dėl susirinkimų, dėl kitų dalykų – žmonės nenori pasirašyti, nes niekuo nebetiki. Kitas dalykas: kai bendrijai priklauso 200 ar 300 butų, tai tikėtis kvorumo susirinkime – labai sudėtinga. O jeigu dar bendrijai priklauso du namai, tai vienam namui visiškai nerūpi, kas vyksta kitame.

"Yra daug žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis savo bendrijose, ir ne tik Vilniuje, – sakė vilnietis. – Tai nesprendžiami klausimai, nes nėra kam to daryti. Teoriškai tai turėtų daryti savivaldybė, o praktiškai savivaldybė dažniausiai nesikiša. Nežinau, ką jie ten veikia, bet iš tų 1200–1400 skundų, kurie ateina į Vilniaus savivaldybę kasmet, išnagrinėjama geriausiu atveju 20 proc., ir tai – formaliai."

Savivaldybė nieko negali

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vedėja. E.Šlajūtė "Vilniaus dienai" teigė, kad savivaldybės vykdomos daugiabučių namų savininkų bendrijos priežiūros ir kontrolės apimtis apibrėžia teisės aktai, kurių savivaldybė negali viršyti ar spręsti pagal kompetenciją nepriskirtų klausimų.

"Savivaldybė atsakymuose yra ne kartą paaiškinusi minėtos bendrijos gyventojams, kokių priemonių reikia imtis, norint pagerinti esamą situaciją ar pasiekti savo tikslus, pvz., kreiptis į teismą, tačiau gyventojai tokių priemonių nesiima, – teigė savivaldybės atstovė. – Šios bendrijos gyventojai turi visas galimybes pakeisti esamą situaciją ir išsirinkti kitą bendrijos pirmininką."

Būtini pakeitimai

G.Komka, gindamas savo teises, iš eilinio daugiabučio gyventojo tapo asociacijos Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centras vadovu. Asociaciją įkūrė neapsikentęs sostinės savivaldybės neveiklumo ir to, kad šiuo metu galiojantis Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas – kiauras kaip rėtis.

Tikimasi, kad situacija pasikeis, nes Seimo nario Lauro Stacevičiaus iniciatyva yra rengiamas naujas Bendrosios nuosavybės valdymo įstatymo projektas, kuris apims visas tris bendrosios nuosavybės valdymo formas – bendrijas, administratorių ir bendros nuosavybės teise valdomą turtą.

Savivaldybėse būtina stiprinti priežiūros skyrius, nes dabar, Aplinkos ministerijos surinktais duomenimis, labai mažas procentas gyventojų skundų yra peržiūrima.

L.Stacevičiaus manymu, būtina skirti daugiausia dėmesio. Pirmoji – tai gyventojų švietimas, kad jie žinotų, kokios yra jų teisės, kokios administratorių ar bendrijų pirmininkų pareigos. Kada turi būti teikiamos ataskaitos, kada pristatomas ateinančių metų darbų planas, kaip turi vykti konsultacijos su gyventojais dėl kažkokių darbų pirkimo ir pan.

"Kita problema – dabar galiojantis įstatymas bendrijos nariams beveik jokių teisių neužtikrina. Išsikovoti jas galima, tačiau kelias labai sunkus ir dažnu atveju gyventojai nuleidžia rankas, palieka viską taip, kaip yra, tik kantriausieji kreipiasi į nepriklausomą auditą arba į teismą ir kovoja, – sakė Seimo narys. – Ruošiamės tai keisti. Planuojama įvesti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus administratoriams ir bendrijų pirmininkams. Pastariesiems, manau, bus privaloma lankyti kvalifikacijos kursus ir kas kelerius metus atnaujinti žinias, nes dabar dažnai bendrijų pirmininkai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie nesigilina į naujoves, nepakankamai dėmesio skiria techninei pastatų priežiūrai."

Savivaldybėms taip pat planuojama suteikti daugiau galių ir pareigų atstovaujant gyventojams. L.Stacevičiaus manymu, savivaldybėse būtina stiprinti priežiūros skyrius, nes dabar, Aplinkos ministerijos surinktais duomenimis, labai mažas procentas gyventojų skundų yra peržiūrima – dažnu atveju viskas lieka taip, kaip buvo, ir niekas nenubaudžiamas.