Sutartis su VU pasirašė per 4 tūkst. jaunuolių: 3504 jų įstojo į valstybės finansuojamas vietas, 608 už mokslą mokės patys, trečiadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Kauno technologijos universitetas sudarė mažiau nei 1,3 tūkst. sutarčių: 1158 priėmė į valstybės finansuojamas vietas, 99 – į valstybės nefinansuojamas vietas.

Panašiai atrodo ir priėmimas į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Čia sutartys su 1070 jaunuolių sudarytos dėl studijų valstybės finansuojamuose vietose, su 173 – valstybės nefinansuojamuose vietose.

Tarp kolegijų populiarumą išlaikė Vilniaus kolegija, joje studijuos 1835 pirmakursiai: 1242 gaus valstybės finansavimą, 593 jo nesulauks.

Į Kauno kolegiją priimta per 1,5 tūkst. jaunuolių. Trečią vietą užėmusi Socialinių mokslų kolegija, kaip ir pernai, priėmė per 1 tūkst. pirmakursių į valstybės nefinansuojamas vietas. Nė vienas jaunuolis čia nestudijuos už valstybės lėšas.

Daugiausia – 236 – valstybės finansuojamų vietų surinko VU teisės studijų programa.

195 pirmakursiai priimti į Kauno technologijos universiteto studijų programą „Programų sistemos“, 170 – į mediciną VU, 150 – į politikos mokslus VU.

Populiariausių valstybės finansuojamų studijų programų dešimtuke septynios dėstomos VU.

Tarp kolegijų daugiausia – 169 – valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus kolegijoje dėstoma tarptautinio verslo programa bei toje pačioje mokykloje mokama bendrosios praktikos slauga – 78, valstybė mokės už 77 jaunuolių, pasirinkusių automobilių techninį eksploatavimą Kauno technikos kolegijoje, studijas.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priimti 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Be to, užimta 99 proc. valstybės studijoms numatytų vietų.

Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc. (8350) gavo valstybės finansavimą studijoms, kolegijose – 8190 sutarčių, iš jų daugiau nei pusė (4210) už mokslą nemokės.

Anot ministerijos, galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, kad užimta 99 proc. valstybės studijoms numatytų vietų, tai yra 17 procentinių punktų daugiau, nei pernai, kai užimta 82 proc. suplanuotų vietų.

„Mūsų tikslas skiriant valstybės finansavimą studijoms buvo neplanuoti tuščių vietų, tad šiemetinio priėmimo rezultatai džiugina“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenimis, augo ir įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas konkursiniai balai: universitetuose vidutinis konkursinis balas šiemet siekia 7,73, kolegijose – 6,06. Praėjusiais metais jis atitinkamai buvo 7,56 ir 6,03.

Daugiau – 989 – pirmakursių priimta ir į pedagogines studijas. Pernai jų buvo 901. Daugiausia būsimų pedagogų pasirinko vaikystės pedagogikos, mokomojo dalyko ir pradinio ugdymo studijas.