Vilniaus taryba Guggenheimo ir Ermitažo muziejaus koncepcijai nepritarė. Premjeras Andrius Kubilius projektą vertina skeptiškai. Tad idėjos iniciatorius Artūras Zuokas lieka vienas karys lauke ir dar su milijono litų skola.

Kursto politikų aistras

"Man ta dėmė kelia labai daug minčių, manau, kad ir kitiems tarybos nariams, todėl klausimas vertas rimtesnių diskusijų ir artimiausiu metu mes prie jų grįšime", – baksnodamas į brėžinyje pavaizduotą prie Baltojo tilto planuojamą statyti Guggenheimo ir Ermitažo muziejų pastarajame miesto tarybos posėdyje pareiškė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Algirdas Gricius.

Taryba tąkart nepritarė ne tik muziejui, bet ir visai Baltojo tilto teritorijos koncepcijai: kai kurie politikai įsitikinę, kad naujiems statiniams kilti ten neleidžia miesto bendrasis planas.

Guggenheimo ir Ermitažo muziejus jau senokai kursto aistras ne tik sostinės, bet ir šalies politikų sluoksniuose.

Atėjęs ekonominis sunkmetis dar labiau užtemdė ir taip miglotas ambicingo projekto perspektyvas.

Muziejaus idėjos sklaidai jėgų ėmė stigti net jos iniciatoriui ir įkvėpėjui, buvusiam sostinės merui, o dabar Seimo nariui A.Zuokui.

"Visada rėmiau idėją, tai darysiu ir toliau, tačiau nebenoriu prisiimti atsakomybės ir būti pagrindinis projekto ledlaužis. To neįmanoma padaryti nei vienam žmogui, nei vienai verslo bendrovei. Tokie projektai turi būti sprendžiami visuomeniniu lygmeniu", – sakė A.Zuokas.

Idėjai – milijoninė paskola

Įgyvendinti arba numarinti Guggenheimo ir Ermitažo muziejaus projektą – kito kelio esą nėra. Jei idėja būtų palaidota, projektas prarastų neva 20 mln. litų siekiančią privačių rėmėjų paramą.

Pats A.Zuokas, kovodamas už būsimą muziejų, pernai bankui užstatė net savo šeimos butą, esantį Užupyje. Paėmęs 1 mln. litų dydžio kreditą jis iš savo kišenės finansavo muziejaus parengiamuosius darbus ir galimybių studiją.

Matydamas, kad jo inicijuotas Guggenheimo ir Ermitažo muziejaus projektas nejuda iš mirties taško, A.Zuokas dėl milijoninės paskolos nesigraužia ir sprendimo idėjos paremti finansiškai klaida nevadina.

"Tai kaina, kurią neišvengiamai tenka sumokėti, siekiant dalykų, kurie daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodo nerealūs arba neįmanomi. Blogai būti beprotiškai įsimylėjusiam ar beprotiškai įtikėti kokia nors idėja. Buvo metas, kai muziejaus idėja mane įtraukė. Nesigailiu dėl savo sprendimo, nors tai ir nemaža kaina idėjai įgyvendinti. Mano paskola – dešimties metų kreditinė linija", – kalbėjo A.Zuokas.

Politiko mėnesio įmokos nefiksuotos: bankui jis kaskart atriekia pagal savo norą, poreikius ir galimybes. Tačiau įmokos esą ne mažesnės nei 5 tūkst. litų per mėnesį.

A.Kubilius susilaiko

A.Zuokas pripažįsta, kad ekonominės aplinkybės pradėti amžiaus statybas šiandien nėra palankiausios. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad Ispanijos mieste Bilbao projektas buvo inicijuotas kaip tik sunkmečiu ir tapo ekonominio pakilimo simboliu, katalizatoriumi: žinia apie iki tol niekuo neišsiskiriantį Bilbao miestą pasklido po pasaulį.

"Manau, kad ši idėja valstybei ir Vilniui yra labai vertinga. Jei Lietuvoje rasis daugiau žmonių, pasiruošusių prisidėti ir padėti, niekam nereikės draskyti vieni kitiems akių ar ką nors primityviausia forma apvaginti. Aš juk šio projekto statyti neketinu. Jei kas nors ką nors ir norėtų pavogti, tai nebent tie, kurie projektą įgyvendintų", – aiškino A.Zuokas.

Gedimino Kirkilo vyriausybė Guggenheimo ir Ermitažo muziejaus idėją Vilniuje buvo palaiminusi. Tačiau pasikeitus valdžiai A.Zuokas muziejaus projektu liko sirgti vienas.

Premjeras A.Kubilius muziejų vertina skeptiškai. "Krizės ir valstybės pajamų trūkumo laikotarpiu kažin ar būtų išmintinga pradėti įgyvendinti tokius planus. Man rūpėtų, kad neliktų nuskriausti regionų, miestų ir miestelių kultūros centrai, imantis įgyvendinti dar vieną stambų, nors tarptautine prasme ir įdomų bei vertingą, projektą", – yra sakęs A.Kubilius.

Pastatysim, o kas išlaikys?

Vilniaus meras Juozas Imbrasas muziejaus projektą vertina pragmatiškai: miestas jo "nepatemps" – laisvų pinigų nėra.

"Man ne Guggenheimas rūpi, o kaip tai įgyvendinti. Nesinorėtų pradėti, kol neaiškus galutinis rezultatas: koks bus muziejaus efektas miestui, kas jį finansuos, kol kas jokių konkrečių skaičiavimų nėra – tik piešinukas, vizualizacija", – sakė J.Imbrasas.

Jis nuogąstauja, kad muziejaus neištiktų nacionalinio stadiono likimas.

"Įsivaizduokite tą pasaulinio garso architektės suprojektuotą kevalą merdintį ir apleistą pačiame miesto centre", – susirūpinimo neslėpė miesto vadovas.

Savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vidmantas Martikonis dienraščiui sakė, kad jam būtų smagu matyti tokį statinį sostinėje.

"Įsivaizduoju jį toje vietoje – gražiai atrodytų. Bet muziejus – ne pastatas, o jo turinys. Pastatyti lėšų galima rasti, tačiau išlaikyti ir atsivežti tarptautinio lygio parodų – abejoju", – prisipažino V.Martikonis.

Las Vegaso likimas negąsdina

Ar įstengsime pakelti finansinę muziejaus naštą, kai jos net nedrįso prisiimti tokios šalys kaip Meksika, Brazilija ir Lenkija? Septynerius metus Las Vegase gyvavęs Guggenheimo ir Ermitažo muziejus pernai bankrutavo. Kokią Vilniaus muziejaus programą pristatytume pasauliui – nežinia. Kol kas kalbama tik apie pastato statybas. Tai ypač nerimą kelia kultūros atstovams.

"Tai tas pats, kas pirkti kompiuterį, negalvojant, su kokia programine įranga dirbsite. Ar politikai įsivaizduoja, kiek kainuos muziejaus programa ir jį išlaikyti? Tokiam muziejui pirmiausia reikia komandos: ekspertų, kuratorių, inžinierių, garso ir vaizdo technikos specialistų, žmonių, išmanančių logistiką, meno vertybių transportavimą, draudimą ir t. t. Ekspertus greičiausiai tektų kviestis iš užsienio ir mokėti jiems solidžius atlyginimus", – "Vilniaus dienai" yra sakęs medijų menininkas, nacionalinės premijos laureatas Gediminas Urbonas.

Jo skaičiavimais, vienos muziejaus parodos biudžetas prilygtų tarptautinės bienalės išlaidoms. "Kad išlaikytume nuolatinį turistų dėmesį, tokių parodų reikėtų bent kelių per metus. Neužmirškime, kad kitos šalys irgi stengsis, investuos ir mes turėsime su jomis konkuruoti. Tam reikia galingų žmogiškųjų išteklių ir finansinių pajėgų. Vadinasi, Guggenheimo kaina šokteli keliasdešimt kartų – net iki kelių milijardų", – neabejojo G.Urbonas.

Muziejus – miesto pajamų šaltinis

Praėjusių metų spalį Guggenheimo fondo atstovai Vyriausybės specialiai sudarytai darbo grupei pristatė Vilniuje planuojamo statyti daugiafunkcio kultūros centro, kuriame įsikurs Guggenheimo ir Ermitažo muziejus bei Jono Meko vizualinių menų centras, galimybių studiją.

Po susitikimo darbo grupės atstovai sakė, kad bendra projekto kaina gali siekti apie 260 mln. litų. Apie 30 mln. litų kasmet esą turėtų "grįžti mokesčių pavidalu", o muziejaus kūrimas galėtų atsipirkti per aštuonerius devynerius metus.

Tačiau po susitikimo nė viena pusė nepatvirtinto, kad muziejus Lietuvoje tikrai bus statomas.

Pagal pirminį sumanymą irakiečių kilmės architektės iš Londono Zahos Hadid suprojektuotas Guggenheimo ir Ermitažo muziejus sostinėje prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES.

Planuojama, kad maždaug 13–14 tūkst. kv. m dydžio pastate turėtų būti pagrindinės kolekcijos galerijos, žiniasklaidos centras, dvi kino salės, Valstybinio Ermitažo muziejaus ir specialiųjų parodų galerijos, litvakų meno ir informacinis centrai.

Valstybė muziejaus statyboms galėtų skirti ne daugiau kaip 10–15 proc. reikalingų lėšų. Likusias lėšas skirtų Vilniaus miesto savivaldybė, privatūs rėmėjai, būtų ieškoma ES fondų paramos.