Triukšmingi ir pavojingi švietimo įstaigų remontai mokslų metų įkarštyje draudžiami. Vis dėlto kai kurios Kauno mokyklos nepaiso higienos normų, nes bijo prarasti ES milijonus.

Remontas: per pamokas statybininkai moksleiviams susikaupti trukdo ir Žaliakalnyje.

Triukšmauja ir krenta plytos

„Statybininkai ne tik trukdo mokytis, bet ir kelia pavojų. Mokyklos pastatas neaptvertas jokia apsaugine juosta, o praėjusią savaitę ant vaiko vos nenukrito plyta“, – dienraščiui piktinosi Kauno Žaliakalnio progimnazijos auklėtinio mama Gintarė.

Jauna moteris sakė, kad dėl rugsėjį prasidėjusių remonto darbų keliamo triukšmo ir pavojaus buvo kalbėta su mokyklos vadovybe, tačiau padėtis iš esmės nepasikeitė.

„Darbai nebuvo nutraukti, o saugumo priemonės – minimalios“, – teigė Gintarė.

Šiuo metu remontuojama ne viena Kauno mokykla, bet remonto darbai švietimo įstaigose leidžiami tik išskirtiniais atvejais.

„Po pamokų galima atlikti nenumatytus remonto darbus, o didesni remontai galimi tik vasarą arba per kitas atostogas. Kitų variantų higienos normos neleidžia“, – aiškino Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys.

Dirba ir per atostogas

Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Jokšas pasakojo, kad remonto darbus planuota pradėti gegužę, tačiau jų startas nusikėlė iki rugsėjo pabaigos, nes ilgiau, nei planuota, užsitęsė su ES parama susijusių dokumentų tvarkymas. Nukelti darbų pradžios į kitus metus negalima, nes iki vasaros reikia panaudoti visas lėšas, todėl tenka versti per galvą.

„Paprašėme, kad darbų užbaigimo terminas būtų nukeltas maksimaliam laikui – mėnesiui, iki sausio vidurio prailginome žiemos atostogas, prašome darbininkų dirbti kuo ilgiau vakarais, bet vis tiek sunkiai spėsime darbus baigti laiku“, – kalbėjo J.Jokšas.

Su tokiomis pat problemomis susidūrė dar keturios mokyklos, kurių remonto darbai didžiąja dalimi finansuojami iš to paties ES pinigų katilo. Pavyzdžiui, Vinco Kudirkos progimnazija sutartį pasirašė ką tik.

„Mes jau nuo sausio tvarkomės dokumentaciją. Visą vasarą ir rudenį dėl to vargome. Kol sutvarkai dokumentus, nebedaug laiko lieka pačioms statyboms“, – guodėsi progimnazijos direktorė Danguolė Bagdonienė.

Direktorė pripažino, kad statybos kenkia ugdymo procesui, bet išeities nėra – laikas tiksi. Tad statybininkų prašoma darbuotis po pietų, mesti visas pajėgas per vaikų atostogas.

Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas J.Jokšas pasakojo, kad lauke darbų liko nebedaug, todėl visi statybininkai persikraustė į vidų, tačiau čia darbuotis pradeda tik po pietų, kai daugumai klasių pamokos jau būna pasibaigusios.

„Vakarais prašome dirbti iki 20–21 val., nes rytais dirbti negalime dėl vykstančių pamokų“, – sakė J.Jokšas.

Kaltina biurokratiją

Kauno švietimo įstaigas kuruojantys savivaldybės darbuotojai teigė, kad dėl vėluojančių darbų nekalti nei jie patys, nei mokyklų vadovai.

„Visa Lietuva susiduria su ta problema. Prašome, kad būtų keičiama sistema, bet niekas nesikeičia“, – sakė savivaldybės Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėja Rimantė Juodenienė.

„Viena iš priežasčių – viešųjų pirkimų procedūros, kurių pažeisti nevalia. Ne visada viešųjų pirkimų įstatymas užtikrina lėšų taupymą, kartais juo būna užprogramuoti ir neigiami dalykai“, – sakė R.Juodenienės vadovaujamo skyriaus Ūkio poskyrio vedėjas Vygandas Žiurkelis.

Tarnautojų teigimu, visada sunku prognozuoti statybų pradžią, kai jos susijusios su viešaisiais pirkimais. Dar sunkiau, kai viena iš dedamųjų – ES lėšos.

„Dokumentacijos tvarkymas trunka labai ilgai ir visiškai nuo mūsų nepriklauso, o paskui turime labai greitai suktis, nes nepanaudojame pinigų“, – kalbėjo R.Juodenienė.

Jau pridirbo broko

„Negi jie nesupranta, kad mums tenka dirbti, kai Lietuvoje žiema? Šiuo metu lauke jau nebegalima dirbti. Mes dar spėjome didžiąją dalį darbų pasidaryti, o ką daryti tiems, kurie rangos sutartį pasirašė tik gruodį?“ – kolegas užjautė J.Jokšas.

Netinkamomis oro sąlygomis atlikti statybos darbai jau virto broku. Pavyzdžiui, nuo vienos Žaliakalnio progimnazijos pastato sienos nubėgo dažai. Toks brokas pro pinigus skyrusių institucijų revizorių akis nepraslys, todėl jį teks taisyti. Pagal sutartį tai turi padaryti riziką dėl oro sąlygų ant savo galvos prisiėmę statybininkai.

„Darbų kokybe aš nepatenkintas, žinau, kad viskas turės būti perdaryta“, – sakė J.Jokšas.

Jis pripažino, kad sena plyta nuo stogo buvo nugarmėjusi, bet teigė, kad ji pavojaus niekam nekėlė.

„Statybininkai išmušė seną pusplytę ir patys stebėjo, kur ji nukris. Ji tikrai nukrito ne ant šaligatvio, o toliau nuo jo“, – tikino pavaduotojas.