Iki rinkimų likus kelioms dienoms Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai nutarė nokautuoti liberalus gerai apskaičiuotu smūgiu: tai jūs kalti, kad Kauno gatvės duobėtos!

Techniškas kirtis

Vakar Kauno savivaldybė išplatino grėsmingą pranešimą: „Lietuvos automobilių kelių direkcija, skirstanti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, diskriminuoja Kauną. Tuo įsitikinę miesto vadovai svarsto galimybę dėl netolygaus lėšų paskirstymo kreiptis į teismą.“

Diskriminuojanti, anot konservatorių, Kauną Kelių direkcija veikia prie Susisiekimo ministerijos. Šiai ministerijai vadovauja Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis – liberalų vedlys rinkimuose. Pagal paskutinius apklausų duomenis, liberalai prieš rinkimus populiarumu lenkia konservatorius.

Vakar Kauno savivaldybės išplatintame pranešime piktinamasi, kad, paskirsčius papildomas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas savivaldybių vietinės reikšmės keliams tiesti ir remontuoti, Kaunui skirta 930 tūkst. litų mažiau nei Vilniui.

Kodėl skriaudžiate Kauną?!

"Lietuvos automobilių kelių direkcija Kauno miesto savivaldybės vietinės reikšmės keliams tiesti ir remontuoti skyrė 35 proc. mažiau lėšų nei Vilniui. Bendras kelių ilgis Kaune tėra tik 9 proc. mažesnis už Vilniaus miesto savivaldybės. Jau ne pirmus metus mes fiksuojame neteisingą lėšų paskirstymą. Mūsų frakcija kreipėsi į Kauno miesto merą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, ragindama dėl neteisingo lėšų paskirstymo kreiptis į teismą“, – pranešė TS-LKD frakcijos seniūnas Vygantas Gudėnas.

„Kauno miesto savivaldybei skirta 1,71 mln. litų, Vilniaus miesto savivaldybei atiteko daugiau nei 2,64 mln. litų. Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių ilgis sudaro 1047 km, o Kaune šis rodiklis siekia 956 km“, – beriami esą diskriminaciją įrodantys skaičiai savivaldybės pranešime.

Ministerija tik juokiasi

„Politikavimas“, – vienu žodžiu apibūdino Kauno savivaldybės pranešimą, regis, visiškai neišsigandęs teismo susisiekimo ministro E.Masiulio patarėjas Martynas Čerkauskas.

„Dabar politikuoja visi iš eilės: vieni steigia Kaune avialinijas, kiti duoda į teismą", – pastebėjo M.Čerkauskas.

„Kauno savivaldybės pranešime faktai ir skaičiai interpretuojami taip, kaip patogu. Minėti pinigai savivaldybėms skirstomi pagal dar 2005 m. Vyriausybės patvirtintą paprastą formulę. 50 proc. sumos lemia miesto gyventojų skaičius, po 25 proc. – gatvių ilgis ir automobilių skaičius mieste“, – aiškino ministro patarėjas.

"Gyvename demokratinėje valstybėje ir niekas neskirsto miestams lėšų pagal grožį, gėrį ar panašiai. Tam yra įstatymai“, – sakė M.Čerkauskas.

„Netyčia“ praleistas skaičius

Pasak jo, Kauno savivaldybės pranešime „užmirštama“, kad pagal įstatymus didesnė pinigų suma Vilniui priklauso dėl didesnio miesto gyventojų, automobilių skaičiaus ir ilgesnių kelių.

Jo teigimu, Kelių direkcija visus skaičius ima iš Statistikos departamento. Vienintelis bent kiek realybę atitinkantis pranešimo skaičius, pasak M.Čerkausko, – kelių ilgis. Tiesa, tai taip pat senoki duomenys, nes, naujausiais duomenimis, Kaune vietinės reikšmės kelių ilgis siekia 937 km, o Vilniuje – 1 043 km.

Kauno savivaldybės pranešime įvardijama, kad tokių kelių Kaune yra 956 km, o Vilniuje – 1 047 km.

„Praleistas pats svarbiausias faktas – gyventojų skaičius, – paaiškino susisiekimo ministro patarėjas. – Vilniuje, suapvalinus skaičius, gyvena 552 tūkst., o Kaune – 331 tūkst. gyventojų."

Kiek gatvėse automobilių?

„Trečiasis, visiškai laisvai interpretuotas, dalykas po kelių ilgio ir gyventojų skaičiaus – automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų, kuriuo argumentuoja Kauno savivaldybė. Vyriausybės nustatytoje formulėje neskaičiuojama, kiek automobilių tenka tūkstančiui gyventojų. Imamas bendras automobilių skaičius mieste. Vilniuje šis skaičius šiuo metu 389 tūkst., o Kaune – 221 tūkst.“, – teigė M.Čerkauskas.

Jo teigimu, skaičiai Kauno savivaldybės išplatintame pranešime iškraipyti sąmoningai. „Nieko nuostabaus – sekmadienį rinkimai“, – įžvelgė sąsajų M.Čerkauskas.

Pasak jo, paėmus skaičiuotuvą, pagal nuo 2005-ųjų Vyriausybės patvirtintą formulę labai paprasta suskaičiuoti, kad Kauno gatvėms skirti 1,71 mln. litų, o Vilniaus – kiek daugiau nei 2,64 mln. litų – teisinga ir teisėta.

Teisininkai analizuoja šansus

Su pranešimą inicijavusiu konservatoriumi V.Gudėnu vakar susisiekti nepavyko, o miesto meras A.Kupčinskas pranešė, kad šiuo metu yra Briuselyje ir nespėjo įsigilinti į pranešimo esmę, nors skaičiai jį esą nemaloniai nustebino.

A.Kupčinskas paneigė, kad konservatorių grasinimas dėl lėšų Kauno gatvėms kreitis į teismą susijęs su tuo, kad teks skolintis daugiau nei milijoną litų Parodos gatvės rekonstrukcijai užbaigti.

Mero teigimu, situaciją aiškinasi savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Pasak D.Ratkelio, savivaldybės teisininkai dabar analizuoja galimybes, kaip teisiškai būtų galima užginčyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų skirstymą.

Paklaustas, ar reikėjo tam laukti septynerius metus, D.Ratkelis teigė, kad niekas neginčija skirstymo tvarkos, tačiau blogai, kad Kaunui skiriama per mažai lėšų.