Vilniaus savivaldybė, nepaisydama protestų, trečiadienį pritarė sprendimui leisti statyti daugiabučius namus buvusio „Žalgirio“ klubo stadiono teritorijoje.

Sostinės taryba patvirtino tai numatantį detalųjį teritorijos planą Vilniaus Žolyno gatvėje.

Tiesa, galutinį sprendimą dar galės priimti Nacionalinė žemės tarnyba - taryba pritarė siūlymui, kad detalusis planas įsigaliotų tik gavus NŽT pritarimą detaliajam planui.

Anksčiau NŽT buvo pritarusi savivaldybės planams, tačiau neseniai atsiuntė raštą, atšaukiantį sprendimą dėl projekto suderinimo.

Tarybos nariai nepritarė Miesto plėtros komiteto siūlymui numatyti, kad būtų prijungta Žolyno g. 15 esanti teritorija, jog būtų galima statyti didesnių matmenų stadioną.

Taip pat nepritarta siūlymui, kad investuotojai, šiuo metu besinuomojantys žemę, turėtų iš pradžių įsigyti šį sklypą iš valstybės.

Savivaldybei teiktame projekte numatoma teritorijoje numatoma, kad vietoje dabar esančio stadiono Žolyno gatvėje 27 turėtų iškilti mažesnis, vaikų futbolo treniruotėms skirtas stadionas, likusi teritorija būtų užstatyta gyvenamaisiais namais. Juose planuojama įkurti 128 butus.

Numatoma, kad verslininkai įsipareigotų iš pradžių pastatyti ir Vilniaus miestui neatlygintinai perduoti stadioną ir tik po to galėtų statyti gyvenamuosius namus.

Priešinantis gyvenamųjų namų statybai stadiono teritorijoje prie Vilniaus savivaldybės antradienio popietę buvo surengta protesto akcija.Kaip B

NS tvirtino vienas protesto organizatorių, Antakalnio bendruomenės atstovu prisistatantis Marius Markevičius, valstybinė žemė Žolyno gatvėje buvo 99 metams išnuomota „Žalgirio“ sporto klubui su sąlyga, kad būtų vykdoma tik futbolo veikla ir gyvenamųjų namų statyba čia nebuvo numatyta.

Pasak jo, gyventojai iki šiol nėra informuoti apie čia planuojamas vykdyti statybas. Esą taip pat baiminamasi, kad pastačius gyvenamųjų namų kvartalą ir stadioną, čia nebegalės sportuoti eiliniai vilniečiai.

„Dabar ant valstybinės žemės ruošiamasi du trečdalius teritorijos apstatyti gyvenamaisiais namais, o likusioje dalyje padarys mažą stadioniuką. Aišku, dabar stadionas nėra sutvarkytas, neblizga, bet žolė nupjauta, treniruotis ten galima. Nėra vietų ir žiūrovams, bet jis skirtas tik treniruotėms. Kas galėtų paneigti, kad atsiradus sutvarkymui, bus pasakyta - tai brangu turtas, jį reikia užrakinti. O žmonės, kurie nori sportuoti, negalės ten patekti“, - sakė jis.

Kaip BNS tvirtino Vilniaus tarybos opozicijos atstovas, konservatorius Vidas Urbonavičius, žemė Vilniaus apskrities administracijos vadovo sprendimu 1994-aisiais „Žalgirio“ klubui buvo išnuomotas vykdyti sportinę veiklą - projektas dėl gyvenamųjų namų statybos įteisinimo atsirado 2013-ųjų pavasarį.

Jo tvirtinimu, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), pradžioje pritarusi savivaldybės planams, neseniai taip pat panaikino suderinimo raštą dėl šios teritorijos.

V.Urbonavičiaus teigimu, jei futbolo bendruomenė, o ne politikai, apsispręstu, kad seniai neeksploatuojamo stadiono visiškai nereikia, sklypą būtų protinga parduoti aukcione, o ne leisti verslui tenkinti savo interesus.

Jis taip pat tvirtino žinantis, kad verslininkas Vadimas Kastujevas su dabar bankrutavusiu banku „Snoras“, iš kurio buvo imtos didelės paskolos, sudarė taikos sutartį, pagal kurią „Snorui“ atiteko buvusios „Žalgirio“ sporto bazės pastatai, tuo metu stadiono teritorija liko V.Kastujevui.

Tačiau valdančiosios daugumos atstovas, Vilniaus tarybos frakcijos „Taip“ narys Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad jo žiniomis tarp verslininkų, ketinančių statyti gyvenamuosius namus, V.Kastujevo nėra.

„Natūralu, Kastujevo pavardė nekelia pasitikėjimo niekam - natūralu, ir mes žinome dėl ko. Bet aš mačiau duomenis, mes prašėme pateikti, kas yra sklypų vystytojai, tai ten jokio Kastujevo nėra (...). Akcininkų įvardinti nenorėčiau, tai ne mano kompetencijos klausimas. Galiu tik pasakyti, kad tai yra trys fiziniai asmenys ir tarp jų pono Kastujevo nėra“, - sakė jis.

Ž.Šilgalis priminė, kad sprendimas būtų miestui naudingas, nes verslininkai įsipareigotų pradžioje pastatyti stadioną, kurį neatlygintinai atiduotų miesto reikmėms. Jis taip pat tikino, kad stadiono koncesijos ar kitos formos negali būti svarstomos, nes sklypas priklauso ne savivaldybei, o valstybei.

„Natūralu, kad verslas daro verslą ir to negalima uždrausti, jei tai daroma laikantis įstatymų, reglamentų nustatyta tvarka. Visi reglamentai, aukštingumai išlaikyti, su NŽT viskas suderinta“, - tvirtino Ž.Šilgalis.

Jis sakė, kad savivaldybei nepritarus leidimui statyti gyvenamuosius namus, „verslas lygiai tų pačių tikslų gali pasiekti teismuose“.