Metus nesulaukiantis Vilniaus valdžios pozicijos dėl taupymo ir išlaidų mažinimo, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kol kas neketina diskutuoti dėl miestui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies padidinimo.

Tai po susitikimo su finansų viceministrų Edmundu Žilevičiumi pareiškė komiteto vadovas „darbietis“ Petras Narkevičius.

„Paprašiau, kad Vilniaus miesto vadovai, teikdami prašymus dėl GPM didinimo, pateiktų ir savo matymus, kaip jie taupo, kokias pastangas deda dėl savo biudžeto subalansavimo. Kai pamatysime, kad jie deda pastangas, tada bus diskusija, po kurios būtų galima daryti kažkokias išvadas dėl pagalbos savivaldybei. Jeigu paleisime vienoje, kad ir svarbioje savivaldybėje, prašymų banga praeis iš visų savivaldybių, nes iš paskirstymo katilo atiduodami Vilniui, paimsime nuo kitų savivaldybių“, - BNS sakė P.Narkevičius.

Vilniaus valdžia nori, kad miestui tektų iki 65 proc. viso čia surenkamo pajamų mokesčio - tai leistų į miesto biudžetą papildomai gauti 62,3 mln. eurų per metus. Dabar Vilniui tenka 48 proc. GPM.

Vilniaus skola gegužės 1-ąją siekė 384,2 mln. eurų, nurodoma Seimo komitetui pateiktuose savivaldybės dokumentuose.

Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai - 86 proc., Mažeikių rajonui - 99 proc., kitoms savivaldybėms - 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.

Seimas balandį nutarė artimiausiu metu nekeisti GPM paskirstymo tvarkos ir nepriėmė svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta leisti pusę GPM mokėti tai savivaldybei, kur žmogus registruotas, o kitą pusę - kur dirba. Dabar mokestis patenka į tos savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje žmogus registruotas ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Konstitucinis Teismas gegužę nusprendė nagrinėti, ar Vilniui ir kai kuriems kitiems miestams tenkanti GPM dalis neprieštarauja Konstitucijai.