Baigus šiuos tyrimus, vyks Didžiosios sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės, o vėliau ketinama sutvarkyti teritoriją bei jos aplinką.

Liepos 9–31 dienomis tyrimai atliekami siekiant toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną.

„Šį sezoną pastangos bus nukreiptos į vienos iš mikvių (ritualinių baseinų) atidengimą ir pirties bei sinagogos pastatų išorinės sienos dalies išskyrimą“, – teigia Izraelio Senienų tarnybos direktorius Jonas Seligmanas.

Per pastaruosius aštuonerius metus archeologiniai kasinėjimai šioje vietoje atlikti keletą kartų: 2011 metais pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių, 2016–2017 metais rasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai ir nustatytos dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietos.

Vilniečiai ir miesto svečiai liepos 19 ir liepos 26 dienomis galės pabendrauti su archeologais, pamatyti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją. Liepos 18 ir 25 dienomis vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą.

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. 1903 metais tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 metais Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.