– Ar vilniečiai per šias dvi savaites išmoko tvarkingai palikti šitas transporto priemones?

– Mes beveik metus stengiamės mokyti vilniečius ir dalijimosi platformas. Noriu priminti, kad praėjusiais metais buvo įrengtos dedikuotos parkavimo vietos, sumažintas maksimalus greitis, o kai kuriose vietose, kur buvo nesaugu dėl pėsčiųjų srautų, apskritai uždraustas eismas. Manau, kad lyginant su situacija prieš metus, dabar ji tikrai yra geresnė. Bet kadangi transporto priemonių skaičius kasmet Vilniuje smarkiai didėja, reikia dar daugiau tvarkos.

Faktas, kad žinia apie naująją tvarką buvo pakankamai plačiai paskleista ir pirmiausiai pačios dalijimosi platformos pradėjo aktyviau tvarkyti ne vietoje paliktas transporto priemones. Kita vertus, tai yra geras priminimas gyventojams, kad numetę paspirtuką ar dviratį neleistinoje vietoje, jie gali sulaukti ne tik 6 eurų baudos iš dalijimosi platformos, bet ir administracinės nuobaudos, o nutempimo kaštai gali būti perkelti ant naudotojų. Faktas, kad kurį laiką mūsų priemonės buvo skirtos edukuoti dalijimosi platformas, tačiau dabar reikia suprasti, kad galutiniai šios problemos sukėlėjai yra vartotojai, kurie neatsakingai palieka paspirtukus.

– Per šias dvi savaites, kiek baudų jau buvo išrašyta ir kiek miesto biudžetas papildytas?

– Faktas, kad mes tai darome ne tam, kad užsidirbtume – mūsų galutinis tikslas yra, kad nereikėtų nutempti nė vieno paspirtuko ir viskas būtų tvarkinga. Šiuo metu nutempta apie 100 transporto priemonių. Kadangi yra numatyta bent penkios darbo dienos pateikti informaciją apie tai, kas naudojosi transporto priemone, šiuo metu išrašyta apie 10 baudų. Matome problemą, kad viena iš platformų, neseniai atėjusi į miestą, sudaro sąlygas asmenims, jaunesniems nei 16 metų, naudotis transporto priemonėmis. Tokiu atveju mes negalime rašyti administracinės baudos, o kreipiamės į Vaiko teises. Tai sukėlė dar daugiau problemų, nei galvojom, kad yra.

– Kur dažniausiai yra paliekami paspirtukai ir ką aiškina platformos, kodėl žmonės juos ten palieka? Vis dar yra galimybė palikti transporto priemones bet kur, nors pernai buvo įvestos specialios aikštelės.

– Faktas, kad ne visuose gyvenamuosiuose rajonuose yra dedikuotos parkavimo vietos. Galutinis tikslas yra, kad niekur kitur nebūtų įmanoma jų palikti, tai daugiau nuvežame transporto priemonių ten, kur nėra dedikuotų parkavimo vietų. Nes faktas, kad ir patiems žmonėms ne taip akivaizdu, kur reikia pastatyti. Kita problema yra GPS koordinačių netikslumas. Pavyzdžiui, jei leidžiama palikti transporto priemonę 3 m atstumu nuo aikštelės, bet už tų 3 m yra dviračių takas, turime problemą. Tačiau mes naudojame protingumo kriterijus. Nuvežame tik tas transporto priemones, kurios trukdo eismo saugumui, pavyzdžiui, jeigu numetama pėsčiųjų perėjose ar dviračių takuose. Jei paspirtukas paliekamas šiek tiek toliau nuo parkavimo vietos, mūsų Viešosios tvarkos pareigūnai jo nerenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūsų nuomone, kiek laiko dar prireiks, kad vilniečiai ir miesto svečiai išmoktų tvarkingai palikti paspirtukus? Koks kitas variantas yra?

– Reikia suprasti, kad tokio dydžio mieste, kaip Vilnius, niekada nebus idealios tvarkos. Automobiliai jau daugelį metų yra miesto dalis, tačiau vis dar yra žmonių, kurie juos parkuoja ant šaligatvių ar kitose netinkamose vietose. Bet mes nenorime, kad tai taptų tendencija. Kol kas mūsų dalijimosi platformų tvarka yra pakankamai liberali. Mes esam viską susitarę susitarimo pagrindu.

Iš esmės platformos galėtų nesilaikyti mūsų prašymų ir sakyti, kad nėra tai aiškiai apibrėžta teisės aktuose, todėl jos veiks pagal galiojančius teisės aktus. Tokiu atveju nebūtų bendradarbiavimo iš platformų pusės. Faktas yra tas, kad mes turėtume licencijuoti šią paslaugą mieste, organizuoti konkursą ir taip užtikrinti tvarką bei saugumą pagal įstatymo raidę. Tačiau reikia suprasti, kad tai visiems kainuotų daugiau laiko, pinigų ir pastangų. Šiuo metu sėkmingai veikiame susitarimo pagrindu. Atėjus naujai platformai iš Latvijos, matome, kad ji nėra taip linkusi bendradarbiauti, kaip kitos platformos, bet tikimės, kad ir ją pavyks išauklėti.

– Kai kuriuose miestuose paspirtukai buvo visiškai uždrausti dėl saugumo ar netinkamo parkavimo. Ar Vilnius turi tokią galimybę kaip kraštutinį variantą?

– Manau, kad toks kraštutinis variantas būtų licencijavimas. Licencijuodami galėtume griežtai nustatyti greičio ir parkavimo vietų taisykles bei apibrėžti, kas gali teikti šią paslaugą mieste. Tai būtų kritinis žingsnis.

Visiškas atsisakymas paspirtukų būtų didelis iššūkis, nes žmonės tikrai jais naudojasi, ypač šiltuoju metų laiku. Tai padeda sumažinti eismo apkrovą, kas taip pat yra mūsų tikslas. Faktas, kad draudimas būtų paprastesnis ir saugesnis sprendimas, bet tą patį principą pritaikius automobiliams taip pat būtų mažiau eismo įvykių. Manau, kad miestas, bent jau ši administracija, stengiasi rasti būdą, kaip padaryti šią paslaugą pirmiausiai saugią ir kiek įmanoma patogesnę.