Arogancija ir pinigų stygius – tai esminės priežastys, kodėl e. bilietas Vilniuje niekaip nepasistūmėja iš mirties taško.

Jaučia pasipūtimą

Vilniuje e. bilieto valdymo ir apskaitos, vadinamojo bilingo, sistemą diegiančios Kauno informacinių technologijų bendrovės "Empirija" direktorius Henrikas Matulionis įvardijo net kelias priežastis, kodėl e. bilieto projektas sostinėje stringa. Jos – ne vien objektyvios. Koją e. bilieto funkcijų plėtrai kiša ir žmogiškasis veiksnys: pirmiausia – informacinių technologijų specialistų arogancija.

"Viešojo transporto vairuotojų atžvilgiu iš diegėjų justi pasipūtimas. Tai pastebėjome vos pradėję bendrauti su Vilniumi. Transporto įmonių administracijos bendravimo su darbuotojais forma irgi ne visai tinkama, – leisdamas suprasti, kad troleibusų ir autobusų vairuotojai Vilniuje nėra vertinami kaip svarbūs darbuotojai, kalbėjo H.Matulionis. – Jei nenori sulaukti darbuotojų psichologinio pasipriešinimo dėl diegiamų naujovių, turi juos ne spausti, bet kalbėtis, aiškinti."

Kaunas pradėjo anksčiau

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" pasirašytą sutartį su "Empirija" iki 2011 m. gegužės kauniečiai sostinės viešajame transporte patobulins e. bilieto sistemą.

Analogiškus darbus "Empirijos" specialistai Kaune jau atliko, todėl nuo rugsėjo laikinojoje sostinėje e. bilietu galima atsiskaityti ir už kartinį važiavimą.

Moderniomis technologijomis kauniečiai sėkmingai naudojasi. O vilniečiai ilgą laiką buvo maitinami tuščiais valdžios pažadais, kad e.bilietas visu pajėgumu jau greitai veiks. Šios kalbos realybe virs geriausiu atveju gruodžio pabaigoje. Kodėl Vilnius taip atsilieka?

"E. bilieto ištakos Kaune radosi dar prieš penkerius šešerius metus, o užuomazgas galima įžvelgti ir dar seniau – su pirmųjų kasos aparatų viešajame transporte atsiradimu", – priešistorę prisiminė H.Matulionis.

Be to, įgyvendinant e. bilieto projektą Kaune vienu metu buvo kuriama ir apskaitos sistema. Tuo metu Vilnius ES pinigų pastarajai projekto daliai nebuvo gavęs, todėl jos ir nekūrė. Buvo numatyta apskaitos centrą nuomotis. Tačiau dabar paaiškėjo, kad e. bilietui tampant miestiečio kortele, nuomoti būtų kur kas brangiau nei įrengti savo centrą.

Papildomų išlaidų nebus?

Tačiau Vilnius dabar atsilieka nuo Kauno, sostinėje diegiama sistema esą bus kur kas pažangesnė.

Vilniuje numatoma perprogramuoti per 1 tūkst. elektroninių komposterių ir transporto kompiuterių, kuriuos įdiegė trijų bendrovių – "Sygnity SA" (Lenkija), "EM test" (Slovakija) ir "Atea" (Lietuva), – sudarytas konsorciumas. Ar tai reiškia, kad už papildomą užmokestį "Empirija" taisys konsorciumo paliktas klaidas?

"Tikrai ne. Mes tiesiog įdiegsime papildomus modulius, kad visa sistema veiktų nepriekaištingai. Gali būti, kad teks keisti dalį įrenginių, tačiau dėl to papildomų išlaidų nesusidarys, nes tai atlikti pagal sutartį įsipareigojęs konsorciumas", – pasakojo H.Matulionis.

Už apskaitos centro įdiegimą "Empirijai" bus atseikėta apie 400 tūkst. litų.

Galimybė e. bilietu atsiskaityti už vieną kelionę viešuoju miesto transportu turėtų atsirasti iki Kalėdų. Žadama, kad sistema visiškai funkcionuoti pradės iki kitų metų gegužės.