Užsidėjau akinius, pagalvojau, kad kitaip nepažins – šitaip šypsodamasis sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir stoja ant bėgimo takelio. Žurnalistas sako, kad bėgimuose renkasi ta Lietuva, kuri jam labai patinka.

– Edmundai, kada pradėjai bėgioti?

– Na, bėgioti žmogus pradeda netrukus po to, kai pradeda vaikščioti... Labai rimtai niekada nebėgau – tai nėra pagrindinis mano laisvalaikio praleidimo būdas. Bet bėgu kartą ar du per savaitę ir taip jau kokius penkerius metus.

– Kokia daina labiausiai įkvepia treniruotei?

– Mane labiausiai užveda parko garsai, kurie natūraliai girdisi ryte, pavyzdžiui, Bernardinų sode.

– Kas tave labiausiai įkvepia?

– Bėgimas apskritai yra labai teisingas užsiėmimas dėl to, kad tu gali pabūti su savimi. Gali ramiai pagalvoti, bėgant kyla įvairiausių minčių... Gali matyti, kaip keičiasi metų laikai, kaip bendrauja žmonės aplinkui, pamąstyti, pagalvoti susikaupti.

– Kokia tavo mėgstamiausia vieta bėgti?

– Aš bėgu turbūt gražiausioje vietoje Lietuvoje, t.y. Bernardinų sode. Tai pat bėgu aplink Katedrą, Valdovų rūmus – turiu tokį mėgstamą ratuką, kuris yra penkių kilometrų – nei per didelis, nei per mažas – rytui pats tas.

– Ko Vilniuje labiausiai nemėgsti?

– Vilniuje aš mėgstu beveik viską.

– Nuo ko bėgi?

– Bėgu pasitikti geros nuotaikos ryte.

– Bėgti vienam ar dviese?

– Aš labiau mėgstu bėgti vienas, vien dėl to, kad kartais labai gera pabūti su savimi, savo mintimis, susikaupti, pagalvoti, ką gero gali atnešti nauja diena.

– Ar vis dar jaudiniesi prieš tiesioginį eterį?

– Aš visada jaudinuosi prieš tiesioginį eterį. Bėgimas, beje, padeda net ir tiesioginiame eteryje, nes tai yra tokia unikali galimybė apgalvoti, nusiraminti, protingai pradėti dieną.

– Kaip dar galima nuraminti jaudulį?

– Galima tiesiog nesijaudinti, giliai kvėpuoti, kaip ir bėgant.

– Kokios yra trys klaidos, kurias daro į tavo laidas ateinantys pašnekovai?

– Aš nežinau, kokias jie daro klaidas... Aš žinau galbūt, kokias aš galiu daryti klaidas. Kiekvienas ateinantis turi savo interesą kažką pasakyti, kažkuo įtikinti ar apsiginti. Mano darbas yra užbėgti tiems interesams į priekį, pabandyti juos numatyti ir bandyti stovėti visuomenės, o ne tų interesų pusėje.

– Grįžime prie bėgimo, kokiu oru labiausiai mėgsti bėgti?

– Kai rytas yra vėsus, giedras... Gal ne tiek pats oras, kiek atmosfera: man labai patinka stebėti žmones, kai jie eina į darbą, kaip jie nusiteikę, veda vaikus, kaip bendrauja. Bėgime yra daug pažinimo džiaugsmo.

– Ką norėtum aplenkti maratone?

– Aš visada maratone stengiuosi aplenkti tik vieną bėgiką – Edmundą Jakilaitį. Niekada nebebūsiu profesionalus bėgikas, man tai yra tiesiog galimybė pakvėpuoti grynu oru, pabūti geros energijos žmonių kompanijoje. Bėgimuose renkasi ta Lietuva, kuri man labai patinka, kuri yra nepikta, optimistiška, ir jeigu bėgtų visi trys milijonai , Lietuvoje būtų žymiai geriau.

– Kas tau neša sėkmę?

– Jeigu šiaip gyvenime, sėkmę visada neša nuolatinės pastangos.

– Su kokiu žmogumi norėtum nubėgti maratoną?

– Nežinau, apie tai dar negalvojau... galima rinktis bet ką? O jūs išpildysite tą norą? Gerai, jeigu pasistengsite, tai aš visai norėčiau prasibėgti, pavyzdžiui, su Baraku Obama, kuris puikiausiai bėgioja.

– Koks buvo tavo didžiausias iššūkis?

– Gyvenime apskritai? Nežinau... Tokio vieno nėra. Pats gyvenimas yra kaip maratonas – ilgas iššūkis.

– Trimis žodžiais apibūdink tą jausmą, kai nugali pats save.

– Kai nugali save bėgime, yra truputėlį skausmo, truputėlį palaimos ir bendrai didelis palengvėjimas.

– Kokie trys maisto produktai yra būtini bėgikui?

– Vanduo, vanduo ir dar šiek tiek vandens.

– Skalėje nuo 1 iki 10, kaip labai dabar nori sustoti?

– Ne... Jau pradėjo patikti.

– Užbaik sakinį: kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis...

– Tai jis jau užbaigtas: kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis, ir kiekvienas turi savo maratoną.