Banko „Nordea“ ekonomistas siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios Vilniaus miestui, skaičiavimo tvarką. Pasak Žygimanto Maurico, reikia kuo skubiau atsisakyti kasmetinės šio savivaldybėms tenkančio mokesčio dalies keitimo praktikos, kuri skatina jas nepagrįstai išlaidauti. 

„Vilniaus valdžia ir Vyriausybė kuo greičiau turėtų susitarti dėl to. Geriausias būtų sprendimas, kad tas gyventojų pajamų mokesčio procentas, kuris tenka savivaldybei, nebūtų nustatomas derybų keliu, o būtų susitarta dėl tam tikrų principų, kurie priklausytų tik nuo išorinių kažkokių objektyvių rodiklių, kad nebūtų diskusijos kiekvienais metais, kiek skiriame Vilniui GPM, kad nebūtų jokių politinių žaidimų ir tas procentas nepriklausytų nuo ekonominių-politinių ciklų“, - penktadienį po Seime vykusio pasitarimo, kaip gelbėti skolose skęstantį Vilnių, žurnalistams teigė Ž.Mauricas

Pasak jo, nustačius skaidresnę GPM skirstymo tvarką, pavyktų išvengti savivaldybių ir Vyriausybės kaltinimų vieni kitiems dėl netinkamo mokesčio paskirstymo.

„Nebeliktų preteksto kaltinti vieni kitus, tada savivaldybė jeigu nesusitvarko su esamu biudžetu, būtų jos atsakomybė“, - teigė Ž.Mauricas.

Tačiau jis BNS neprognozavo, kokia galėtų būti Vilniui tenkinti GPM dalis: „Reikia įvertinti, kokios yra Vilniaus atliekamos funkcijos, kokie yra reikalavimai pajamoms“. 

DNB banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas mano, kad apsisprendimą turi lemti ir tai, kiek racionalu ir kokios yra valstybės išgalės konkrečią GPM dalį skirti Vilniui.

„Iš pokalbių su savivaldybe suprantu, kad per 50 proc. jeigu būtu skiriama, būtų tvarus pajamų lygis“, - teigė jis. 

Ž.Mauricas sakė, kad dažnas GPM dalies kaitaliojimas skatina savivaldybę nepagrįstai išlaidauti.

„Savivaldybė galvoja: šiais metais surenkame mažiau pajamų, daugiau patiriame išlaidų, bet nieko blogo, nes mes susiderėsime ir pasikelsime (GPM dalį - BNS). Ir kuo didesnės išlaidos, tuo didesnis šansas, kad pavyks susiderėti, o turėtų būti atvirkščiai“, - teigė ekonomistas.

Jis teigė nemanantis, kad pajamų ir išlaidų subalansavimui padėtų Vilniuje įvestas tiesioginis valdymas, kurį prieš kelerius metus siūlė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Tai būtų kraštutinis atvejis, tai nespręstų ilgalaikės problemos. Ta tiesioginio valdymo grėsmė kažkiek leistų labiau savivaldybei susitvarkyti viduje“, - teigė Ž.Mauricas.

Vilniaus miestui skiriama GPM dalis nuo šių metų padidinta 6 procentiniais punktais - iki 48 proc., o nuo kitų metų ketinama didinti iki 50 proc. Kadangi šį mokestį miestui moka tik čia registruoti gyventojai, o ne dirbantieji, Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo siūloma keisti šią tvarką. Finansų ministerija įpareigota šią galimybę apsvarstyti.

Vilnius norėtų, kad ši dalis siektų 60 proc.