Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia Unitas Lithuaniae - Sinodas jaučiasi valdžios ignoruojama, o istorijos vadovėliuose pastebi nepriimtinus nutylėjimus ar net tiesos iškraipymą. Tokios mintys antradienį išsakytos šios bažnyčios atstovų surengtoje spaudos konferencijoje.

Jaučiasi pažeminti ir įžeisti

Susitikime su žiniasklaidos atstovais, pavadintame „Kas skaldo Lietuvos reformatus“, minėtos bažnyčios atstovai išsakė nusivylimą valdžios sprendimu nušalinti šios konfesijos atstovus nuo kapavietės šventinimo perlaidojant reformacijos pradininkus Lietuvoje - didikus Radvilas.

„Radvilų palaidojimas buvo paskutinis lašas, perpildęs taurę. Mūsų parapijiečiai klausia, kodėl įvyko tokios iškilmės. Mes jaučiamės ir pažeminti, ir įskaudinti, ir įžeisti, nes Radvilos buvo palaidoti kaip bedieviai“, - tikino Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos prezidentė Renata Bareikienė.

Moters tvirtinimu, dėl neva susiskaldžiusios evangelikų reformatų bažnyčios speciali perlaidojimo komisija kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, o šis nutarė, kad Radvilos bus laidojami nepatarnaujant evangelikų reformatų kunigams. Moteris šį sprendimą pavadino daugiau nei keistu.

„Tai per smulkus reikalas kaip ir Medininkų žudynės“

Susitikime taip pat priekaištauta valdžiai dėl esą dažnai juntamo evangelikų reformatų bažnyčios ignoravimo.

„Dažnai jaučiame tam tikrą mūsų konfesijos ignoravimą. Tarkim, vadovėlių puslapiuose yra tam tikri nutylėjimai. Jei atsiverstume istorijos knygą apie XVI a. įvykius, susijusius su reformacija, matytume, kad yra trys konfesijos, tačiau knygose neproporcingai skiriama vietos kiekvienai konfesijai aprašyti“, - tvirtino Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae - Sinodas generalinis superintendentas Rimas Mikalauskas.

Jis išreiškė nepasitenkinimą ir tuo, kad religiniais reikalais premjerui esą patarinėja tik katalikų atstovas, kai kitų Lietuvoje veikiančių religinių bendruomenių atstovai yra tarsi užmirštami ar net ignoruojami. „Gal reikėtų, kad premjerui patarinėtų ir kitų konfesijų atstovai - nehierarchinių santvarkų bendruomenės atstovai taip pat turėtų savo patarėją“, - spaudos konferencijoje siūlė R.Mikalauskas.

Vienintelis per Medininkų žudynes likęs gyvas muitininku tuomet dirbęs Tomas Šernas, šiuo metu einantis kunigo pareigas minėtoje reformatų bažnyčioje taip pat piktinosi, kad Lietuvos valdžia ignoruoja šią bažnyčią.

„Mes esame per smulki bažnyčia ir politikai nenori tuo užsiimti, nes tai neatneša didelių politinių dividendų. Tai per smulkus reikalas kaip ir Medininkų žudynės“, - savo požiūrį dėstė kunigas.

Ilgai besitęsiantis konfliktas

Konfliktas tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae - Sinodas, vadovaujamos R.Mikalauskas, ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, kuriai vadovauja Algimantas Kvedaravičius, tęsiasi jau ne vienerius metus. Nepaisant to, šalies valdžia abi bendrijas pripažįsta kaip tradicines.

Portalas apie abiejų religinių bendruomenių konfliktą pastaruoju metu plačiau rašė, kai buvo ruošiamasi perlaidoti Lietuvos reformacijos pradininkų Radvilų palaikus. Viena kitą neigiančios bendruomenės pagarbą Radvilų palaikams praėjusią savaitę Dailės muziejaus Radvilų rūmuose atidavė atskirai. Viena ketvirtadienio, kita - penktadienio vakarą.

Apie Radvilų palaikus

Kaip portalas jau rašė, 2004-2007 metais antropologų, istorikų, menotyrininkų ir archeologų bendromis pastangomis identifikuoti 8 Radvilų giminės atstovų skeletai: LDK kanclerio, Vilniaus vaivados bei Livonijos vietininko, Liublino unijos priešininko, faktiškai nevainikuoto Lietuvos karaliaus Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos Šidlovieckos-Radvilienės, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono Mikalojaus Radvilos Rudojo, jo sūnaus Mikalojaus Radvilos, Mikalojaus Radvilos žmonos Elenos Hlebovičaitės, Mikalojaus Radvilos (M.R.Rudojo vaikaičio), Jonušo VI Radvilos ir Anos Sobkovnos (Kristupo Radvilos Perkūno pirmosios žmonos).

Radvilų palaikai galėjo būti paslėpti apie 1655 metus, kai link Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) artėjo barbariška Maskvos kariuomenė.

Tarp vyriškos ir moteriškos lyties suaugusių individų nėra nei vaikų palaikų, nei jokių įkapių, o tai, kad palaikai apgraužti žiurkių, rodo juos anksčiau buvus sarkofage arba kriptoje.